Modernizuotas, naujos kartos Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registras ir jo atvirų duomenų portalas užtikrins duomenimis grįstą onkologinių ligų valdymą, efektyvią duomenų stebėseną, onkologinių ligų prevenciją ir kontrolę, padės vystyti mokslą onkologijos srityje bei sudarys tvirtą pagrindą tolesnei šios srities plėtrai. Atviras visuomenei naujasis Vėžio registras taip pat taps svarbiu šaltiniu žiniasklaidai rengiant publikacijas onkologijos temomis.
Pertvarkos tikslas – sukurti modernų, patikimą ir populiaciniais duomenimis paremtą Vėžio registrą, kuris leistų sprendimų priėmėjams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir mokslininkams greičiau bei tiksliau reaguoti į onkologinių ligų keliamus iššūkius.
Lietuvos vėžio registro raida ir naujas etapas
Lietuvos vėžio registras, veikiantis Nacionaliniame vėžio institute, yra populiacinis registras, skirtas registruoti visus piktybinius navikus šalyje. Vėžio atvejų registravimas Lietuvoje vykdomas dar nuo 1957 metų, kai jis buvo pradėtas tuometiniame Respublikiniame mokslo tyrimo onkologijos institute. Šiandieninis Vėžio registras tęsia tuomet pradėtus darbus. Šiuo metu Vėžio registro informacinėje sistemoje sukaupta informacija apie naujai diagnozuotus vėžio atvejus Lietuvoje nuo 1978 metų – iš viso užregistruoti 6 670 575 piktybiniai susirgimai, – teigia NVI atstovai.
Naujas Vėžio registro veiklos etapas prasidėjo 2025 metais. Registrui skirtas biudžetinis finansavimas, o liepos mėnesį patvirtinti Vėžio registro informacinės sistemos nuostatai. Informacinės sistemos valdytoja paskirta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Tai leido žengti naują kokybinį žingsnį – pradėti kurti naujos kartos Vėžio registrą, – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja doc. dr. Giedrė Smailytė.
Daugiadalykė komanda ir atnaujinta IT sistema
Modernizuotas NVI Vėžio registras ir atvirų duomenų portalas – tai naujas požiūris į duomenų valdymą. Kuriama daugiadalykė komanda, kurią sudarys duomenų mokslininkai, informacinių technologijų ir sveikatos priežiūros specialistai. Atnaujinama Vėžio registro IT sistema ir užtikrinama prieiga prie onkologijos srities sveikatos duomenų, kaupiamų valstybės institucijų duomenų bazėse. Tai žymiai sutrumpins duomenų gavimo laiką ir padidins jų tikslumą bei išsamumą. Šie pokyčiai įgyvendinami kaip pirmasis naujos kartos Vėžio registro kūrimo etapas.
„Ši NVI Vėžio registro evoliucija atspindi dabartines informacinių technologijų raidos kryptis. Į Vėžio registrą suplaukia daugelio kitų valstybės registrų duomenys, todėl jų apdorojimas ir tikslių diagnozių išgryninimas reikalauja įvairių IT sprendimų, tarp jų – ir dirbtinio intelekto taikymo. Vėžio registre dirbtinis intelektas atlieka svarbų vaidmenį apdorojant tekstinius sveikatos duomenis: iš jų išrenkamos vėžio stadijos, diferenciacijos laipsniai, skiriamas gydymas ir kita su vėžio diagnoze susijusi informacija. Žinoma, būtina pažymėti, kad technologijos nėra visagalės – tik bendras komandinis darbas ir sinergija tarp duomenų kokybės specialistų, programuotojų ir informacinių technologijų užtikrina gerus rezultatus, kuriais šiandien norime pasidžiaugti“, – apie proveržį pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vyriausiasis duomenų mokslininkas dr. Tadas Žvirblis.
Nauda sprendimų priėmėjams ir mažesnė administracinė našta medikams
Pertvarkytas Vėžio registras užtikrins vėžio duomenų pilnumą ir operatyvumą. Sprendimų priėmėjams tai sudarys sąlygas kurti duomenimis grįstą onkologijos valdymo politiką, efektyviau paskirstyti sveikatos priežiūros sistemos išteklius, identifikuoti priežiūros netolygumus ir vertinti vėžio prevencijos bei kontrolės programų efektyvumą. Išplėstos analitinės galimybės bus vystomos bendradarbiaujant su Valstybės duomenų agentūra.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pertvarka leis reikšmingai sumažinti administracinę naštą. Kasmet pateikiama apie 20 tūkst. Vėžio registro pranešimo formų. Modernizuotas Vėžio registras padės efektyviau planuoti paslaugas, atlikti gydymo išeičių analizę ir gerinti paslaugų prieinamumą pacientams.
„Nacionalinis vėžio registras yra itin svarbus nacionalinio masto duomenų apie onkologinių ligų atvejus šaltinis, kadangi jame kaupiami, apdorojami, sisteminami ir saugomi duomenys apie onkologines ligas Lietuvoje. Šie duomenys naudojami vertinant onkologinių ligų kontrolės priemonių efektyvumą nacionaliniu lygmeniu, o registre sukauptos informacijos analizė yra itin reikšminga sveikatos priežiūros paslaugų planavimui ir resursų paskirstymui“, – pabrėžia NVI atstovai.
Pastaraisiais metais vykstanti sveikatos duomenų skaitmenizacija atveria naujų galimybių ir leidžia reikšmingai pagerinti Vėžio registro veiklą. 2024 m. pakeista Vėžio registro teisinė bazė sudarė prielaidas pradėti naujos kartos registro kūrimą. Iki 2030 m. planuojama didžiąja dalimi automatizuoti vėžio duomenų kaupimą, mažinant biurokratinį krūvį sveikatos priežiūros specialistams, išplėsti vėžio duomenų bazę ir užtikrinti didesnį operatyvumą.
2025 m. tikslas buvo sukurti interaktyvią vėžio duomenų informacinę sistemą ir atverti duomenis suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. „Šiandien pristatome galimybę visiems suinteresuotiems asmenims matyti Vėžio registro duomenis ir analizuoti juos įvairiais pjūviais. Neabejojame, kad vėžio duomenų atvėrimas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų onkologijos srityje ir galiausiai užtikrins efektyvesnę vėžio kontrolę“, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
Vėžio registro vizija ir perspektyva
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis modernizuotą Vėžio registrą vadina Lietuvos medicinos ateitimi. „Tai labai reikšmingas etapas Lietuvos sveikatos priežiūrai, kai didelėje – onkologinių ligų – srityje judame link duomenimis grįstų sprendimų. Šie Vėžio registro duomenys gali būti plačiai naudojami akademinėje erdvėje, atliekant mokslinius apibendrinimus ir analizes, ir iliustruojant problemą kiekvienam žmogui – pacientui, kuris pats gali matyti, kaip gydymo galimybės ir prognozės priklauso nuo to, kada nustatoma liga ir kaip svarbu dalyvauti prevencinėse programose.“
„Šis įrankis taip pat labai svarbus sveikatos apsaugos politikams ir administratoriams, priimantiems sprendimus. Manau, šie duomenys padeda daug greičiau atsitraukti nuo sprendimų, grindžiamų asmeniniais vertinimais, mitais ar nepatikrintais šaltiniais. Tai – visos Lietuvos medicinos ateitis: sprendimai, paremti didžiaisiais duomenimis tiek personalizuotos medicinos srityje, tiek gydant dideles pacientų grupes. Džiaugiuosi, kad kalbant apie vėžį tokios galimybės jau yra. Tai, be abejo, prisidės prie pacientų sveikatos ir gerovės, o kartu bus puikus pavyzdys kitoms medicinos sritims inicijuoti ir vystyti panašius registrus, stebėsenas, švieslentes“, – kalba prof. D. Jatužis.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. Justas Nugaras pabrėžia, kad Vėžio registras neabejotinai sustiprins bendradarbiavimą tarp klinikos ir mokslo. „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos nuosekliai atstovauja nacionalinei vėžio įveikimo politikai. Šis Vėžio registras yra vienas iš įrankių, iliustruojančių labai svarbią Santaros klinikų strategijos dalį, ypač siekiant išskirtinio – Visapusiško vėžio priežiūros centro – statuso. Europoje tokį statusą turi tik apie 20 ligoninių. Vėžio registras padės šio statuso siekti kartu.
Esame lyderiai medicinos skaitmenizavimo ir duomenimis grįstų valdymo bei gydymo sprendimų srityje. Sveikinu su tokiu žingsniu ir manau, kad bendras mūsų visų darbas Santaros miestelyje kartu su Vėžio registru tik stiprės“, – sako dr. J. Nugaras.
Mokslo plėtra ir tarptautinis bendradarbiavimas
Vienas svarbiausių diegiamų pokyčių tikslų – sudaryti sąlygas aktyviai onkologijos mokslo plėtrai. Aukštos kokybės duomenys leis vykdyti epidemiologinius tyrimus, atskleisti rizikos veiksnius, plėtoti klinikinius ir populiacinius tyrimus.
Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama, kad Lietuvos Vėžio registras taptų atviru ir moderniu apibendrintų duomenų atvaizdavimo įrankiu, siūlančiu interaktyvų ir intuityvų informacijos pateikimą, išmanų duomenų apdorojimą bei kelių metų prognozių modeliavimo galimybes. Taip pat numatoma vystyti strategines tarptautines partnerystes, įskaitant bendradarbiavimą su NordCan.
Pranešimą paskelbė: Juventa Sartatavičienė, Nacionalinis vėžio institutas.
