Laikas.lt
Ar daug žinai apie kiną? Ar kada bandei rašyti recenzijas apie filmus? Nėra laiko, noro, o gal tiesiog nežinai, nuo ko pradėti? Arba dažnai stabdo baimė, kad pernelyg mažai žinai?
„Skalvijos“ kino centras kartu su laisvalaikio portalu Laikas.lt neseniai paskelbė recenzijų konkursą, kurio metu visi norintys buvo kviečiami registruotis ir rašyti recenzijas apie matytus filmus. Iš visų norinčių, kurie registravosi konkursui, atrinkome 7 skaitytojus, vėliau po antro etapo liko tik 5, ir po trečio – 3 geriausi, kuriems teko išties sunki užduotis parašyti Algimanto Puipos filmo „Nuodėmių užkalbėjimas“ recenziją. Visas jas įvertino „Skalvijos“ kino centro atstovai, Laikas.lt komanda bei kino režisierius Romas Zabarauskas.
Pristatome Jums Jono Velučio recenziją.
„Miegančių drugelių tvirtovė“
Pasivažinėjimas linksmaisiais kalneliais
Neseniai kino ekranus pasiekė naujausias, su pertrauka trejus metus filmuotas, režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“. Filmas pastatytas remiantis to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romanu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis filmas tik remiasi romanu ir nėra knygos atpasakojimas.
Kaip ir kone visoje savo kūryboje, šiame filme režisierius A.Puipa gilinasi į moterų gyvenimą, jų psichologiją. Filmo ašis – į penktąją dešimtį įkopusi ir už jaunesnio vyro (akt. V.Balsys) ištekėjusi Monika (akt. J.Lapinskaitė). Iš pirmo žvilgsnio sutuoktinių gyvenimas – lyg dar vienas visuomenės suformuotas siektinas idealistinis modelis: pilnatvę garantuoti turintys prabangūs namai, banko sąskaitos, meno kolekcijos, dvaras užmiestyje… Taip pat „mechaniškai“ rafinuotas ir gražus bendravimas.
Tačiau netikėtas incidentas, kai prieš sutuoktinių automobilį iššoka prostitutė, Monikai suteikia pospyrį imtis pokyčių – „pabusti“, ieškoti, atrasti ir geriau pažinti save. Minėto incidento pasekoje susipažinusi su socialine darbuotoja Monika pasisiūlo pagloboti tris iš Vokietijos dėl prostitucijos deportuotas merginas: Gitaną (akt. G. Giedraitytė), Eglę (akt. E. Gudavičiūtė) ir Kristiną (akt. M. Polikevičiūtė).
Gyvenimas kartu šioms moterims atneša svarbių pokyčių kiekvienos iš jų gyvenime. Vyksta savotiški pasaulėžiūrų mainai. Monikai šie santykiai leidžia atrasti savyje naujas savybes, keistis ir žvilgtelėti į gyvenimą kitomis akimis.
Linksmieji kalneliai. Filme nuo pat pradžios tenka „važinėtis“ linksmaisiais kalneliais – nuo itin puikios kinematografijos aukštumų (didelis nuopelnas operatoriui V. Radzevičiui) kartais tenka žemai kristi prie kai kur neįtikinusios vaidybos. Tačiau nespėjus atsitokėti, po akimirkos kitame kadre išvysti puikiai suvaidintą sceną, išgirsti natūralius dialogus ir net susimąstai – lyg du skirtingi kino filmai viename. Geru rezultatu galima įvardinti tai, kad stipriosios filmo vietos pajėgios atsverti silpnesnes tiek, kad vėl įtrauktu ir sudomintu istorijos pasakojimu. Iš stipriosios filmo pusės būtina paminėti jaunųjų aktorių sukurtus ryškius, organiškus prostitučių personažus, su įtikinamais dialogais – visa tai pritraukia ir geba išlaikyti dėmesį. Minėtina ir tai, kad pagrindinį Monikos vaidmenį atlikusi neprofesionali aktorė J. Lapinskaitė, be to kuri yra ir antroji filmo režisierė, taip pat neleido suabejoti savo personažo tikroviškumu.
Bet visgi, stiprios filmo scenos nepajėgios paneigti paties kontrastingumo fono. Itin preciziškai nušlifuoti estetiški kadrai, vietomis itin puiki vaidyba, bet visiškai atsipalaiduoti, pasiduoti ir tiesiog pasinerti į filmo siužetą trukdo smulkmenos, kurios lyg adatos vis baksteli į šoną primindamos apie save. Apart vietomis pasireiškiančios neįtikinamos vaidybos apraiškų, dėmesį filme atkreipia ir keli siužetiniai sprendimai, verčiantys ne vietoje mąstyti, kas išmuša iš normalaus žiūroviškumo vėžių.
Jei filme istorija sukasi aplink keturias moteris, tai siužeto eigoje iš jų pilnavertiškai transformuojasi tik dvi. Kitų dvejų veikėjų „augimo“, kitimo trūkumas nesuteikia istorijai emocinio postūmio ir dėl to vietomis atsiranda užtęstumo pojūtis. Filmo pabaigoje tikintis už tai sulaukti kompensacijos ištinka naujas iššūkis.
Vietoj emocinės kulminacijos tenka spėlioti, kas nutiko, ieškoti interpretacijų. Žinoma, jas galima nesunkiai atspėt, tačiau prarandama akimirka, tai išblaško ir galiausiai – tai nelabai įtikina.
Smagu tai, kad nors iš pažiūros filmo istorija turėtų būti niūroka, tačiau viso siužeto metu einama koja kojon su pozityvumu, įterpiamas humoras, nepaleidžia naujos pradžios nuojauta, būsimo atradimo džiaugsmas. Ir tai puikiai perteikiama per pagrindinės veikėjos, kaip personažo evoliuciją.
Filmo eigoje kaip Monikos pasąmonės atspindys matomi sapno motyvai. Ji sapnuoja budistų vienuolį, kuris įkūnija tai, kas su moterimi vyksta dabar, kur link ji eina. Tačiau tokie sapno motyvai, persmelkti metaforomis ir simbolizmais, filme neatlieka jokios funkcijos. Dar labiau sulėtina ir taip lėta pasakojimą (jie puikiai suveiktų, jei filmas būtų dinamiškesnis ir tokiu atveju leistų žiūrovui atsikvėpt ir mėgautis vaizdais), nekuria papildomos atmosferos bei galiausiai susidaro ispūdis, kad jie ten tik tam, nes gražu.
Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ priverčia susimąstyti… Susimąstyti apie tai, ar tai geras filmas? Didžioji filmo dalis nušlifuota tikrai itin gerai ir nors silpnesnių vietų nėra daug, tokio vientisai aukšto lygmens neišlaikymas neleidžia istorijai sužibėti visu savo gražumu. Bet kokiu atveju, filmas tikrai neblogas – tai brandus ir profesionalus darbas, retkarčiais primenantis, kad galėjo būti dar geresnis.
Vertinimai
Kino teatras SKALVIJA: Jono stiprybė – konkretus, aiškus filmo vertinimas, vaizdingas „linksmųjų
kalnelių” motyvas. Iš recenzijos nesunku susidaryti įspūdį, kas gerai, o kas nelabai. Šįkart akis itin badė paliktos klaidos, stilistika. Vertėtų atidžiau įsiskaityti. Balas 9,5
R.Zabarauskas: Slystelėjai – per daug abstraktus tekstas, vien apibendrinimai, kurie filmo
nemačiusiam žiūrovui nieko nereiškia. „Neįtikinanti vaidyba”, „natūralūs dialogai”, „estetiški kadrai” – juk visa tai abstrakcijos; kaip skaitytojas gali suprasti, ką konkrečiai turi omeny ir įvertinti tavo argumentų
svarumą? Tavo nuomonė ir reakcija į filmą gana aiški ir pagrįsta, tačiau, jau kartojuosi, norisi gilesnės, originalios filmo analizės ir interpretacijos, aptarimo platesniame kino kontekste, o ne vien pirmo įspūdžio. Balas 7
Laikas.lt: recenziją, kurią galima cituoti, pavyzdžiui: „Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ priverčia susimąstyti… Susimąstyti apie tai, ar tai geras filmas?“ Pagirtinas „linkmųjų“ kalnelių motyvas, kuriuo grindžiama filmo recenzija. Balas 9
