„Redirected / Už Lietuvą!“: patikrinta. Juodu humoru skiestas kraujas

Laikas.lt
Dovilė Raustytė
Pauliaus Makausko nuotr.

Režisierius Emilis Vėlyvis, prieš maždaug aštuonis mėnesius apšaudęs lietuviškos spaudos atstovus, šią savaitę pristatė veiksmo komediją „Redirected / Už Lietuvą!“. Netradicinė spaudos konferencija su šūviais, stiklo šukėmis ir žviegiančiais paršeliais sufleravo, kad sulauksime tikros bombos. Pirmieji ir vieninteliai E. Vėlyvio ilgo metro filmai – „Zero“ (2006) ir „Zero 2“ (2010) – tai tik patvirtino.

„Redirected / Už Lietuvą!“ mūsų šalies kino teatruose pradedamas rodyti ryt, sausio 10 d. Dalinuosi įspūdžiais iš išankstinės peržiūros.

^{Režisierius Emilis Vėlyvis}

Kritika

„Aš ne kūrva, aš turiu svajonių“, – kaip iš dainos žodžių neišmesi, taip sparnuota fraze gimusiam sakiniui sparnų nenukirpsi. Tokį pareiškimą metė vienas iš E. Vėlyvio naujausių personažų – būsimų storų lietuviškų vestuvių stora būsima nuotaka. Ir žinote, kokios tos svajonės, tiksliau – svajonė? Ogi, būti kino kritike. Kad suvoktumėte scenos absurdiškumą, reikia bent kelių faktų: galimai būsima „kino kritikė“ gyvena gūdžiame kaime prie sienos su Baltarusija, troboje drauge su kalakutais ir kiaulėmis, kurioje vieną rytą nubudo su dviem apsivėmusiais ir mėšle išsivoliojusiais anglais, o jos sužadėtinis – vietinis „gangsteris“ – nelabai džiaugiasi tokia netyčia užkluptų turistų ekskursija po šeimyninę lovą. Taigi kritikos nebus. Pirmiausia reikia išrinkti režisieriaus ir jo kūrybinės komandos mestus akmenis iš mėgstančiųjų aptarinėti filmus, bet nė prie vieno iš jų atsiradimo neprisidėjusiųjų daržo. O, ir kritikuoti nelabai yra ką.

^{Aktorius Gilas Darnellas ir aktorės Monikos Vaičiulytės kojos}

Neginčijami filmo pliusai

„Redirected / Už Lietuvą!“ išvysite didžiulę, beveik 50 aktorių komandą, tarp kurių ne tik ryškios Lietuvos, bet ir užsienio žvaigždės. Tarp jų net pats Vinnie Jonesas, pažįstamas iš tokių filmų kaip „Lok, stok arba šauk“ (Guy Ritchie, 1998), „Dingti per 60 sekundžių“ (Dominic Sena, 2000) ar „Iksmenai: žūtbūtinis mūšis“ (2006). Naujausias E. Vėlyvio filmas skirtas Vytauto Šapranausko atminimui, tad akivaizdu, kad vaidina ir pats premjeros, deja, nesulaukęs aktorius. Galima sakyti, kad dažnai mūsų šalies kine pasitaikančių nusivaidinimų „Redirected / Už Lietuvą!“ nebuvo. Nors, pavyzdžiui, aktorėms Monikai Vaičiulytei ir Karinai Stungytei šis filmas buvo debiutinis. Greta jų dėl viso pikto pastatyti situaciją kontroliavę V. Šapranauskas ar australų kilmės aktorius Gilas Darnellas. Šiame filme net Vitalijus Cololo suvaidino, kaip visai neprastas aktorius.

^{Aktoriai Vinnie Jonesas (dešinėje) ir Danielis Johnas Williamsas filmavimo aikštelėje}

Užvedanti montažo ir garso takelio dermė, veiksmo kupinas scenarijus, daugybė kraujo, ginklų, keiksmažodžių, absurdiškai juokingų situacijų ir mitų, kurių pateikimas įdomus ir suvokiamas tiek mums, tiek užsieniečiams. Žodžiu, geram veiksmo filmui būdingas chaosas, kuriam abejingu išlikti neįmanoma – tai vis šio filmo pliusai. Filmuota tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, tad vietomis dėl anglakalbių aktorių ir vaizdo kokybės užsimiršta, kad tai mūsų šalies kūrėjo darbas.

Ką žmonės pagalvos?

„Ką dabar žmonės pagalvos?“, – po filmo peržiūros, vos prasidėjus spaudos konferencijai klausia viena iš žurnalisčių. Taigi, ar žmonės norės aplankyti tokią šalį, kur vien išprotėję mafijozai – nuo taksisto iki policininko. Moterys, nors ir gražios, bet su jomis užsieniečiams nemažiau pavojinga nei užsukti į kokį nors vietinį kaimo barą pavadinimu „Guolis“. Taigi, ar norės dar kas po tokio pačių lietuvių darbo važiuoti į jų šalį. Komanda sako, kad filmas neabejotinai pritrauks daugybę svečių, nes „tai geriausia Lietuvos reklama, kokia tik gali būti“.

Režisierius, paklaustas, ar filmas neužkirs kelio jauniems lietuviams, siekiantiems įsitvirtinti Londone, nevengia humoro: „Filmo tikslas – sustabdyti emigraciją.“

^Lietuviai

„Tai netamsioji Lietuvos pusė, o kita pusė, kurios nenorime pripažinti egzistuojant. Filme nėra jokio moralo. Jokių stereotipų ar mitų apie šalį nelaužome, jie lydi žiūrovą nuo filmo pradžios iki pabaigos“, – teiginį, kad vaizduoti su purvu sumaišytą Lietuvą reikia daug drąsos, komentuoja E. Vėlyvis.

Užsienio aktoriai neslepia, kad prieš vykdami į Lietuvą filmuotis, tikėjosi atsidurti išties „egzotiškoje“ šalyje, tačiau tai, ką jie pamatė, privertė juos ne tik nustebti, bet ir pamilti šią šalį. Bent jau savo simpatijų jai neslėpė nei rusas Arturas Smolyaninovas, nei britai Anthony Strachanas ar Danielis Johnas Williamsas. Jų suvaidintiems personažams toli gražu taip nepasirodė…

Pasakoti siužeto vingius ir sugadinti jums malonumą tikrai nesinori, tad šiam kartui tiek. Pabaigai – labai tinkantis taip pat šiame filme vaidinusio aktoriaus Andriaus Žiurausko patarimas: „Pirmiausia reikia pamatyti filmą, o paskui turėti apie jį nuomonę.“