Taromatai pamažu peržengia vien tik užstato grąžinimo funkciją – vis daugiau gyventojų juos pasitelkia ir kaip patogią priemonę prisidėti prie visuomenei svarbių iniciatyvų. Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, 2025 metais pirkėjai, grąžindami tuščias gėrimų pakuotes prie parduotuvių įrengtuose taromatuose, labdarai skyrė daugiau nei 61 tūkst. eurų.
Tai yra didžiausia per vienus metus šioje sistemoje surinkta suma. Didžioji dalis paramos, kaip ir pernai, atiteko organizacijai „Blue/Yellow“, nuosekliai remiančiai Ukrainą. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, per pastaruosius dvejus metus gyventojų paaukota suma taros surinkimo vietose išaugo daugiau nei 66 procentais.
Ji pabrėžia, kad prekybos tinklas ne tik pats nuosekliai remia įvairias iniciatyvas, bet ir siekia, kad aukojimo procesas pirkėjams būtų kuo paprastesnis ir patogesnis. „Aukojimas per taromatus leidžia vos keliais mygtukų paspaudimais paremti tuos, kurie rūpinasi Lietuvos žmonių ir gamtos gerove, suteikia pagalbą Ukrainai ar sprendžia kitas visuomenei svarbias problemas.
Turėdami plačiausią parduotuvių tinklą tarp didžiųjų prekybininkų šalyje, galime pakviesti žmones visoje Lietuvoje prisijungti prie tvarumo ir socialinės atsakomybės iniciatyvų. Patogumas lemia, kad taros grąžinimas tampa įpročiu, reikšmingai prisidedančiu tiek prie aplinkos tausojimo, tiek prie paramos tiems, kam jos labiausiai reikia“, – teigia G. Kitovė.
Solidarumas su Ukraina ir kitomis organizacijomis
„Iki“ duomenys rodo, kad gyventojai ne tik aktyviai grąžina tarą, bet ir nuolat demonstruoja solidarumą su Ukraina. Parama organizacijai „Blue/Yellow“ (VšĮ „Mėlyna ir geltona“) buvo stabili visus metus – 2025-aisiais jai skirta daugiau kaip 38 tūkst. eurų.
Be paramos Ukrainai, „Iki“ klientai per taromatus aktyviai rėmė ir „Maisto banką“, Raudonąjį Kryžių, taip pat aukojo „Sengirės“ fondui, siekiančiam išsaugoti senuosius Lietuvos miškus.
Aukojimas tampa kasdieniu įpročiu
Šiuo metu taromatai įrengti prie daugiau nei 220 „Iki“ parduotuvių visoje Lietuvoje. Už kiekvieną grąžintą pakuotę grąžinamas 10 centų dydžio užstatas. G. Kitovė pastebi, kad augantis aukojimo per taromatus mastas atspindi didėjantį visuomenės sąmoningumą ir socialinę atsakomybę.
„Nors pavienė auka gali atrodyti nedidelė, bendras rezultatas aiškiai parodo, kiek daug galime nuveikti veikdami išvien. Socialinės atskirties ir skurdo mažinimas, bendradarbiavimas su paramą koordinuojančiomis organizacijomis yra neatsiejama mūsų veiklos dalis, todėl džiaugiamės matydami, kad mus ir pirkėjus vienija tos pačios vertybės“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė.
„Iki“ nuosekliai prisideda prie nevyriausybinių organizacijų veiklos. 2025 metais paramos gavėjų sąrašas dar labiau išsiplėtė – prekybos tinklas skirtingoms organizacijoms paaukojo maisto produktų už beveik 3,2 mln. eurų. „Iki“ buvo pirmasis iš didžiųjų šalies prekybos tinklų, dar 2009 metais pradėjęs bendradarbiauti su „Maisto banku“.
Tvarkant atliekas atsikvepia gamta
Gėrimų pakuočių užstato sistemą Lietuvoje „Iki“ remia nuo pat jos veiklos pradžios 2016 metais. G. Kitovė atkreipia dėmesį, kad ši sistema tapo veiksmingu įrankiu, padedančiu atsisakyti įpročio tuščias gėrimų pakuotes palikti bet kur.
„Patys labai atsakingai žiūrime į atliekų tvarkymą ir, įgyvendindami įvairias žiedinės ekonomikos iniciatyvas, siekiame perdirbti viską, ką tik įmanoma. Pavyzdžiui, plastikinius pirkinių maišelius gaminame iš savo pačių plastiko atliekų. Partneriai panaudotą aliejų iš mūsų kepyklų, kulinarijos centro ir dalies parduotuvių perdirba į biodegalus, o dalį plastiko atliekų perduodame įmonei, gaminančiai automobilių detales.
Esame užsibrėžę aiškius tvarumo tikslus, vienas jų – ilgainiui pereiti prie 100 proc. perdirbto plastiko privataus prekių ženklo pakuočių. Tai leis dar labiau mažinti poveikį aplinkai ir dar nuosekliau įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, kuriais grindžiama ir gėrimų pakuočių užstato sistema“, – sako G. Kitovė.
