Sausio šaltis šiemet daugeliui priminė, kad žiema reiškia ne tik sniegą ar šventes, bet ir gerokai didesnes sąskaitas už šildymą. Dalis gyventojų liko nemaloniai nustebinti, kai pamatė galutines sumas. Kai kuriems jos išaugo dvigubai, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Didžiausias skirtumas išryškėjo senesniuose, nerenovuotuose namuose. Būtent tokiuose pastatuose šaltas mėnuo labiausiai atsispindi sąskaitose, nes šiluma naudojama gerokai neefektyviau nei modernizuotuose daugiabučiuose. Net ir tvarkingas butas su pakeistais langais negarantuoja mažesnių išlaidų, jei visas namas technologiškai pasenęs.
Vilniaus Senamiestyje gyvenanti moteris sulaukė ypač didelės sąskaitos, kuri tapo tikru rekordu. Šilumos tiekėjas pripažino, kad tokia suma iš tiesų išsiskiria bendrame klientų kontekste ir paaiškino, kokie veiksniai ją nulėmė.
Rekordinė suma už vieną mėnesį
Gyventoja nurodė, kad už sausio mėnesio šildymą gavo 605 eurų sąskaitą. Į šią sumą neįskaičiuotas karštas vanduo ir gyvatuko mokestis. Buto plotas siekia apie 90 kvadratinių metrų, jame veikia boileris.
Apie 52 eurus sudarė mokestis už pastato bendrosioms reikmėms priskirtą šilumos kiekį. Gyventojai kyla klausimų dėl atjungtų patalpų ir jų kvadratūros, tačiau išsamių duomenų, anot jos, nepateikiama. Ankstesniais metais didžiausios sąskaitos neviršydavo 300 eurų. Gruodį buvo sumokėta 324 eurai, lapkritį 209 eurai, todėl 605 eurų suma tapo netikėtu šoku.
Kainą lemia ne vien šaltis
Šilumos tiekėjo atstovė paaiškino, kad sąskaitos dydį lemia keli pagrindiniai veiksniai. Šilumos kaina ir lauko temperatūra visiems miesto gyventojams buvo vienoda, tačiau skiriasi pastatų energetinis efektyvumas. Taip pat svarbus šildomas plotas ir patalpų tūris.
Senamiestyje esantys pastatai dažnai yra energetiškai neefektyvūs. Konkretaus namo bendras sausio mėnesio šilumos suvartojimas siekė 49,222 MWh. Vienam kvadratiniam metrui apšildyti prireikė 58,285 kWh, kai kitų pastatų vidurkis siekia apie 24 kWh. Tai reiškia, kad šis namas šilumos sunaudojo daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutiniškai.
Dėl itin šalto sausio tokie skirtumai dar labiau išryškėjo. Nerenovuotų pastatų šildymo sąskaitos gali būti bent 40 procentų didesnės nei renovuotų namų gyventojų.
Pasenusi sistema didina išlaidas
Papildomu veiksniu įvardytas senas ir nemodernizuotas šilumos punktas. Tokių Vilniuje dar yra apie 300. Šiuose namuose šilumos tiekimo parametrai reguliuojami rankiniu būdu, kai prižiūrėtojas atvyksta į vietą. Automatizuoti punktai realiu laiku reaguoja į temperatūros pokyčius ir reguliuoja šilumos srautą efektyviau.
Skaičiuojama, kad vien modernizavus šilumos punktą galima sutaupyti iki 15 procentų šilumos energijos. Atsakomybė už šilumos punktą tenka patiems gyventojams, todėl sprendimai dėl atnaujinimo priklauso nuo jų susitarimo. Savivaldybė siūlo paramą, kuri padengia dalį modernizacijos išlaidų.
Kodėl mokama už bendrąsias reikmes?
Sąskaitoje atsirandantis mokestis už bendrąsias reikmes reiškia šilumą, kuri sunaudojama bendro naudojimo patalpose ir vamzdynuose. Net jei bendrose patalpose nėra radiatorių arba jie demontuoti, teisės aktai numato, kad bendrosioms reikmėms priskiriama 10 procentų namo šildymui suvartotos šilumos.
Tai grindžiama tuo, kad šiluma sklinda per sienas, perdangas ir kitas konstrukcijas į šaltesnes erdves. Todėl tam tikras šilumos kiekis laikomas bendru viso pastato poreikiu.
Šis atvejis atskleidžia, kokią finansinę naštą gali sukelti senas, nerenovuotas pastatas ir technologiškai pasenusi sistema. Modernizacija arba bent jau šilumos punkto atnaujinimas galėtų reikšmingai sumažinti išlaidas ateityje.
