Valstybės kontrolės (VK) auditui parodžius, kad valstybės rezervas yra kaupiamas netinkamai, institucijų atstovai sako, kad situacija keičiasi, pasirašomos naujos sutartys dėl maisto produktų užtikrinimo, keičiamos kuro, kitų reikalingų prekių laikymo sąlygos. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, nors valstybės rezervas šiuo metu yra pilniausias per visą jo kaupimo laikotarpį, to neužtenka.
„Tame etape, kuriame mes dabar esame per tuos nepilnus trejus metus, valstybės, tokios, kaip Suomija ir Švedija, dešimtmečiais eina. Šiai dienai galiu labai užtvirtintai sakyti, kad Valstybės rezervas yra tokio lygio sukaupimo, kaip dar niekada nebuvo“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje teigė NKVC Planavimo biuro vadovas Aurimas Guščius.
„Kaip kolega minėjo, žiūrint į mūsų aruodus, šiuo metu tai yra pilniausi, kokie yra buvę, bet tai tikrai netenkina mūsų ir mes turime juos užpildyti dar labiau“, – posėdyje teigė V. Vitkauskas.
A. Guščiaus teigimu, VK auditą atliko anksčiau nei buvo pradėtas aktyvus sutarčių pasirašymas dėl maisto produktų rezervo užtikrinimo, todėl situacija yra pasikeitusi. Dabar, anot jo, būtų galima aprūpinti didesnę dalį šalies gyventojų.
„Maistas sudaromas yra iš maistinių grupių – angliavandeniai, riebalai, baltymai ir daržovės. (…) Kas buvo paminėta, kad nėra sukaupta visiškai maisto produktų, tiesiog vertinamasis laikotarpis neapėmė to“, – sakė NKVC atstovas.
„Deja, bet audito laikotarpiui pasibaigus, po 2025 m. antro pusmečio tos sutartys buvo pradėtos pasirašinėti ir šiai dienai mes tikrai turime nemažą kiekį (…) pasirašytų sutarčių. Tai reiškia, kad mes jau galime aprūpinti tikrai nemažą skaičių gyventojų maisto produktais“, – pridūrė jis.
NKVC atstovo teigimu, bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir diskutuojant su prekybininkais, nuspręsta, kad maisto atsargų rezervavimo kaina negali viršyti 10 proc. produkto kainos.
Anot A. Guščiaus, artimiausiu metu planuojama pasirašyti sutartis su didžiaisiais maisto prekių prekybos tinklais dėl parduotuvių veiklos užtikrinimo krizės atveju.
„Šiai dienai esame beveik suderinę sutartis ir esame pasirašymo (…) stadijoje su didžiaisiais maisto prekių prekybininkais, kurie mobilizacijos metu užtikrintų, kad tos dedikuotos konkrečios maisto prekių parduotuvės, kurių mes šiai dienai turime 207, veiktų ir gebėtų saugiai vykdyti tą paslaugą, (…) kad visi gyventojai galėtų ateiti ir nusipirkti maisto produktų“, – teigė jis.
A. Guščiaus teigimu, valstybė numato šioms prekybos vietoms krizės atveju teikti apsaugą, energijos tiekimo atstatymą. Be to, anot jo, jose yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis nesant interneto ryšiui.
NKVC vadovas teigia, kad prekybininkai į maisto rezervo kaupimo procesą nenorėjo įsitraukti dėl biurokratijos naštos.
„(Norint – ELTA) dalyvauti rezervavimo sutartyje, reikėdavo perskaityti medžiagą, kur buvo 120 puslapių. Prekybininkas sako: žiūrėkit, aš neturiu tam laiko dėl kelių tūkstančių eurų pelno, man neapsimoka pradėti šio proceso. (…) Tai šioje vietoje reikėjo daug dalykų padaryti, kad tas patrauklumas atsirastų, kad būtų net ir šiek tiek finansinės naudos“, – tikino V. Vitkauskas.
Tiesa, anot jo, yra ir prekybininkų, atsisakančių galimo uždarbio.
ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė tikina, jog dabar yra sudarytos 37 maisto produktų rezervavimo sutartys, dar 14 planuojama sudaryti artimiausiu metu.
Keičiamos saugojimo vietos
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovė Audronė Sviklaitė teigia, kad, siekiant sumažinti riziką, dalis medicinos prekių iš rezervo saugojimo vietos Varėnoje perkelta į nuomojamus sandėlius.
„Dalis atsargų yra perkeltos į nuomojamus sandėlius, ko iki šiol nebuvo. Nebuvo todėl, kad nebuvo lėšų pastatyti naujų sandėlių ir buvo priimtas sprendimas šią riziką pakeisti mažesne rizika – nuomotis sandėlius ir perkelti dalį atsargų, kurios buvo Varėnoje, tikrai nesaugioje vietoje“, – Audito komiteto posėdyje aiškino ji.
Taip pat, anot A. Sviklaitės, ministerija yra įvykdžiusi dalį rekomendacijų, siekia užtikrinti tiekėjo atsakomybę, atsargų kokybę bei sklandesnį pirkimų planavimą.
Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Materialinių išteklių valdymo valdybos viršininkas Valdas Visockas sako, kad viena iš pagrindinių problemų – tinkamo rezervo saugojimo ploto trūkumas. Todėl, anot jo, kitąmet planuojama baigti naujo sandėlio statybas.
„Šiai dienai jau turime numatytus sklypus, turime parengtus techninius projektus ir šiai dienai jau pasirašoma vieno iš sandėlio statybos rangos sutartis. Tikimės, kad per šią savaitę ji bus pasirašyta ir 2027 m. antrame ketvirtyje tikimės turėti jau pastatytą sandėlį, atitinkantį visus reikalavimus“, – sakė V. Visockas.
Susisiekimo ministerijos Parengties ir krizių valdymo grupės patarėjo Karolio Abako teigimu, institucija šiemet planuoja įgyvendinti rekomendacijas ir sukaupti visą rezervą, už kurį ji yra atsakinga. Vis tik, Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pažymi, jog kartu svarbu užtikrinti ir transporto rezervą, kurio šiuo metu nėra.
Tuo metu, NKVC atstovo teigimu, nors Energetikos ministerija yra atsakinga už kuro atsargas, NKVC siekia užtikrinti jų prieinamumą krizės metu. Pasak jo, šiemet bus siekiama užtikrinti platesnį jo talpyklų tinklą šalyje.
„Yra trys lokacijos šiandien. (…) Kalbame apie didžiausias talpyklas, ten, kur mes turime šimtus tūkstančių litrų“, – aiškino A. Guščius.
„Mūsų tikslas per šiuos metus yra padaryti didesnį tinklą, paremtą mažaisiais didmenininkais, kad mes turėtume“, – sakė jis.
Savivaldybėse maisto atsargos nekaupiamos
Vis tik Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad savivaldybės maisto atsargų nekaupia. NKVC vadovo teigimu, tam trūksta pasiruošimo ir žinojimo, todėl bus teikiami siūlymai.
„Šiandien situacija yra tokia, kad penkiolika savivaldybių turi pasiskaičiavusios tik kiekius. Faktinio maisto kaupimo nei viena savivaldybė neatlieka“, – posėdyje teigė I. Segalovičienė.
„Nėra pasiruošta, nėra žinojimo, nėra pakankamai įsitraukimo. (…) Šitoje vietoje turime mes turime keletą pasiūlymų savivaldybėms, dar jų neįgarsinsime, nes tam reikia politinio sprendimo ir sutarimo Vyriausybės viduje“, – aiškino V. Vitkauskas.
Kaip skelbė ELTA, VK auditas nustatė, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus, esama jo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad atsargų pakaktų ir kad prireikus jos būtų operatyviai pristatomos į reikiamas vietas.
Valstybės rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – medicinos, susisiekimo ir civilinės saugos priemonės, maisto produktai.
Visgi auditas parodė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada jos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai.
Laikotarpiu nuo 2022-ųjų iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti iš viso skirta 12,6 mln. eurų.
Taip pat nustatyta, jog kilus grėsmei valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos – pirmas 72 valandas maistu gyventojai turėtų pasirūpinti patys, o ketvirtą–šeštą dienomis jo tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės, nors auditas parodė, kad savivaldybės šiam tikslui atsargų nekaupia.
Auditas parodė, kad per pastaruosius 8 metus, nuo 2017 metais atlikto audito, nebuvo įgyvendintos VK jau pateiktos rekomendacijos dėl tinkamo valstybės pasirengimo.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
