Lietuva yra bene vienintelė Europos šalis, kurioje dar tebestovi medinės sinagogos. Seniausioje ir vertingiausioje iš išlikusių Pakruojo sinagogoje spalio mėnesį pradėti konservavimo darbai.
Kultūros paveldo departamentas šiam valstybės saugomam paveldo objektui sutvarkyti skyrė per 140 tūkstančių litų, dar 30 tūkstančių litų atseikėjo Pakruojo rajono savivaldybė. Sinagogos konservavimo projektui vadovauja valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ architektė Irena Staniūnienė.
„Džiaugiamės, kad sinagoga sulaukė pagalbos, nes labai vertiname šį mūsų sakralinės kultūros paminklą“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius. Žydų bendruomenė derina su Pakruojo rajono savivaldybe panaudos sutartį, pagal kurią savivaldybė apsiimtų valdyti sinagogą ir pritaikyti ją kultūrinei veiklai.
Pakruojo sinagoga statyta 1801m., baroko ir klasicizmo epochų sandūroje, 1885-aisiais buvo remontuota ir perdažyta. Net šešiolikos metrų ilgio ir dvylikos metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą, tačiau buvę segmentinių arkų langai apkalti lentomis, o itin puošnus interjeras – sunaikintas; jo fragmentų teliko istorinėse nuotraukose. Sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Istorinės nuotraukos ir prisiminimai liudija, jog itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.
1938m. vykdytų tyrinėjimų metu sinagoga jau atrodė apleista: grindys pusiau supuvusios, molai išklibę, viduje daug dulkių. Kadangi šis statinys neturėjo krosnies, jame melstasi tik vasarą. Miestelyje menkstant žydų skaičiui, mažėjo ir maldos namų lankytojų. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta kino teatru, o vėliau – sandėliu.
Ypač ją nuniokojo praėjusiais metais kilęs gaisras – išdegė net pusė pastato. „Dabar svarbiausia mūsų užduotis yra apsaugoti šį unikalų paveldo objektą nuo lietaus, sniego ir neleisti jam galutinai sunykti“, – teigia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Vėliau tikimasi sutvarkyti pastato išorę, tūrį, fasadus, barokinį stogą, langus – tam esama pakankamai ikonografinės medžiagos.
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė sako, kad pakruojiečiai supranta, koks retas ir vertingas paveldo objektas stovi jų mieste. Vietos bendruomenės nuomone, ateityje istorinėje sinagogoje geriausia būtų įkurti Pakruojo bibliotekos vaikų skaityklą.
