Izraelyje, ruošiantis naujos kelių sankryžos statyboms, netikėtai aptiktas unikalus archeologinis radinys – maždaug 2700 metų senumo Judėjos karalystės antspaudas. Nors šis artefaktas nedidelis, jo informacinė vertė išskirtinė: radinys padeda geriau suprasti Biblijos laikų administracinę santvarką ir papildo žinias apie Judėjos politinę įtaką regione.
Parengiamųjų darbų metu prie Ein Tut transporto mazgo šiaurinėje Izraelio dalyje archeologai rado objektą, siejamą su biblinės Judėjos karalystės laikotarpiu. Antspaudas pagamintas iš šviesiai rusvo pusbrangio akmens ir žemėje išgulėjo beveik 27 šimtmečius. Tai asmeninis antspaudas, kurio įrašas atveria naujas galimybes tiriant tuometinę administracinę sistemą.
Kasinėjimus vykdė Izraelio senienų tarnyba, vadovaujama archeologų dr. Amiro Gorzalcianio ir Geraldo Finkelšteino. Tyrėjai nustatė, kad meistriškai išdrožtas dirbinys datuojamas VIII a. pr. Kr. pabaiga – neramiu istoriniu laikotarpiu, kai Judėjos karalystė patyrė reikšmingų politinių sukrėtimų.
Ekspertų vertinimu, antspaudo savininkas greičiausiai buvo labai aukšto rango pareigūnas. Dirbinys suskirstytas į tris dekoratyvines zonas, o jo forma leidžia manyti, kad antspaudas buvo nešiojamas ant kaklo kaip pakabukas. Viršutinę dalį puošia keturių granatų motyvai – senovėje šis vaisius simbolizavo karališką kilmę arba sąsajas su religinėmis apeigomis.
Po ornamentais išraižytas užrašas senąja hebrajų kalba. Specialistai jį perskaitė taip: „Priklauso Machachui, Amichajaus sūnui“.
Įrašo iššifravimui vadovavo dabar jau miręs Davidas Amitas ir dr. Ester Ešel iš Bar Ilano universiteto. D. Amitas ne kartą pabrėžė šio atradimo svarbą. Skirtingai nei artefaktai, kurie neretai patenka į nelegalią prekybą be aiškios kilmės, šis antspaudas rastas konkrečiame kultūriniame sluoksnyje, vykdant oficialius kasinėjimus. Toks kontekstas leidžia tvirčiau pagrįsti radinio autentiškumą ir tiksliau nustatyti jo datavimą.
Antspaudo reikšmę sustiprina ir kiti toje pačioje vietoje aptikti radiniai. Archeologai rado keramikos šukių su oficialiomis antspaudų žymėmis „Priklauso karaliui“. Ant ąsočių rankenų taip pat aptikti Hebrono ir Zifo miestų pavadinimai. Vėlyvuoju Pirmojo Šventyklos laikotarpiu šie miestai atliko svarbių logistikos ir administracinių centrų funkcijas.
Didžiausią nuostabą tyrėjams sukėlė radinio vieta. Tokie valstybiniai antspaudai paprastai aptinkami pietiniuose regionuose, istorinėje Judėjoje. Tačiau šis antspaudas rastas gerokai šiauriau – teritorijoje, kuri istoriškai priskiriama Izraelio karalystei. Toks geografinis poslinkis skatina kelti naujas hipotezes apie Judėjos administracinės įtakos ribas ir sudėtingus politinius ryšius tuometiniame Levante.
Be to, anksčiau archeologai Izraelio dykumoje aptiko paslaptingą piramidės formos struktūrą, kurios amžius siekia apie 2200 metų. Ji stūkso Nahal Zoharo slėnyje, netoli Negyvosios jūros, ir liudija, kad regionas jau senovėje buvo reikšmingas tiek strateginiu, tiek religiniu požiūriu.
