Giliai Sacharos dykumoje aptiktas naujas spinozauro genties dinozauras stebina neįprasta kaukolės skiautere ir leidžia iš naujo pažvelgti į šių plėšriųjų roplių gyvenimo būdą. Mokslininkai mano, kad ši būtybė galėjo gyventi pusiau vandenyje ir medžioti ankstyvųjų upių deltose, primindama keistą, plėšrią „garnę“.
Sacharoje rasta nauja spinozauro rūšis – gyvūnas su unikalia kaukolės skiautere, kokios iki šiol nebuvo pastebėta tarp šios dinozaurų grupės atstovų. Rūšiai suteiktas pavadinimas Spinosaurus mirabilis, kurį galima versti kaip „nuostabusis dygliuotasis driežas“.
Iki šiol dauguma spinozauro liekanų buvo randamos pakrančių nuogulose, siejamose su senovinėmis jūromis ar vandenyno dugnu. Tuo tarpu šis egzempliorius aptiktas dabartinio Nigerio gilumoje – šimtus kilometrų nuo šiuolaikinės vandenyno pakrantės. Net tyrėjų komandai, vadovaujamai Čikagos universiteto paleontologo Paulo Sereno, toks radinys buvo netikėtas.
Pasak P. Sereno, atradimo svarba iki galo išryškėjo lauko stovykloje, kai mokslininkai pirmą kartą kompiuterio ekrane pamatė iš skaitmeninių 3D modelių surinktą kaukolę. Sacharos viduryje, naudodami saulės energija maitinamą kompiuterį, jie atkūrė iškastų kaulų formas ir sujungė jas į vientisą vaizdą.
Tyrėjai daro prielaidą, kad šis spinozauras galėjo būti pusiau vandens gyvūnas. Jo siauri, tankiai išsidėstę ir tarsi persidengiantys dantys primena šiuolaikinių krokodilų dantis – toks sandara būdinga grobio, ypač žuvies, sugriebimui ir išlaikymui. Netoli radimvietės upių nuogulose taip pat aptikta ilgakaklių dinozaurų liekanų, o tai leidžia spręsti apie kadaise čia buvusią upės ar deltos ekosistemą.
Pats P. Sereno šį dinozaurą vaizdingai pavadino „pameliniu, pragarą primenančiu garnė“. Jo manymu, Spinosaurus mirabilis galėjo bristi iki maždaug dviejų metrų gylio vandenyje, tačiau didžiąją laiko dalį, tikėtina, praleisdavo seklumose, tykodamas stambios žuvies ir kito vandens grobio.
Paslaptingiausia šio dinozauro ypatybė – kardą ar jataganą primenanti kaukolės skiauterė, kurios paskirtis kol kas neaiški. Mokslininkai spėja, kad ji galėjo būti padengta keratinu (kaip paukščių snapai ar raguočių ragai) ir turėti ryškias spalvas ar raštus. Tokia detalė galėjo veikti kaip vizualinis signalas gentainiams – pavyzdžiui, poravimosi metu arba varžantis dėl teritorijos, panašiai kaip įspūdingas tukano snapas.
Ankstesni radiniai iš Pietų Kinijos jau buvo parodę, kad prieš maždaug 518 milijonų metų kai kurie tolimi žmogaus protėviai galėjo turėti keturias akis. Dabar Sacharoje aptiktas neįprastas spinozauras dar kartą primena, kokia keista ir įvairi buvo Žemės gyvybė prieš milijonus metų – ir kiek daug jos paslapčių vis dar tik pradedame atskleisti.
