Retųjų žemių metalai yra nepastebimas, tačiau gyvybiškai svarbus šiuolaikinių technologijų pagrindas. Nuo išmaniųjų telefonų iki vėjo jėgainių – be šių elementų dabartinis pasaulis atrodytų visiškai kitaip. Šiame tekste paaiškinama, kas yra retųjų žemių metalai, kur pasaulyje randami jų telkiniai ir kokias galimybes bei apribojimus, susijusius su šiomis žaliavomis, turi Lenkija.
Retųjų žemių metalai – tai 17 cheminių elementų grupė, kuriai priskiriami, be kita ko, neodimis, lantanas, ceris, europis, litis ir itris. Priešingai nei sufleruoja pavadinimas, šie elementai Žemės plutoje nėra itin reti. Tikroji problema slypi kitur: jie beveik niekada neaptinkami grynos formos, todėl juos sudėtinga išgauti ir atskirti nuo kitų mineralų.
Jų gavybos procesas yra sudėtingas, brangus, reikalaujantis daug energijos ir darantis reikšmingą poveikį aplinkai. Vis dėlto ši kaina dažnai laikoma neišvengiama, jei siekiame išlaikyti technologinę pažangą.
Retųjų žemių metalai būtini gaminant:
- galingus magnetus, naudojamus garsiakalbiuose ir elektros varikliuose;
- išmaniųjų telefonų ir kitų ekranų komponentus;
- baterijas;
- lazerines sistemas;
- šviesolaidžius;
- radaro ir kitas aukštųjų technologijų sistemas.
Be neodimio nebūtų efektyvių vėjo turbinų, o be europio – šiuolaikinių LED ekranų. Beveik kiekviename namuose esančiame elektronikos įrenginyje yra retųjų žemių metalų. Kartu su išmaniuoju telefonu kasdien kišenėje nešiojamės net kelis elementus, kurių vertė gali būti didesnė nei aukso, ypač vertinant jų strateginę reikšmę pramonei.
Kur pasaulyje yra retųjų žemių metalų telkinių?
Nors retųjų žemių metalų telkinių aptinkama įvairiuose žemynuose, jų gavybos ir perdirbimo rinka yra itin koncentruota. Jau daugelį metų neabejotina lydere išlieka Kinija. Ši šalis atsakinga ne tik už didelę pasaulinės gavybos dalį, bet ir už reikšmingą šių elementų rafinavimo apimtį.
Taip Pekinas įgijo milžinišką strateginį pranašumą, o retųjų žemių metalus traktuoja kaip išteklius, savo reikšme prilygstančius XX amžiaus naftai.
Be Kinijos, svarbūs telkiniai aptinkami Australijoje, JAV, Kanadoje ir Rusijoje. Vis dažniau kalbama ir apie didelį Afrikos bei Grenlandijos potencialą. Ten esantys ištekliai yra reikšmingi, tačiau jų eksploatavimas neretai susijęs su politiniais nesutarimais ir aplinkosauginiais ginčais.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir JAV intensyviai siekia mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo: investuojama į naujas kasyklas, taip pat į pažangias perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo technologijas. Daug dėmesio sulaukė ir pranešimai apie didelį vadinamojo „baltojo aukso“, t. y. ličio, telkinių atradimą JAV Nevados ir Oregono pasienyje.
Ar Lenkija turi retųjų žemių metalų telkinių?
Lenkijoje kol kas nėra patvirtintų, pramoniniu požiūriu ekonomiškai naudingų retųjų žemių metalų telkinių klasikine šio žodžio prasme. Vis dėlto geologiniai tyrimai rodo, kad šių elementų šalies teritorijoje aptinkama.
Jų randama kai kuriose pietinės šalies dalies vietovėse, daugiausia Sudetų kalnuose, aplink Šklarską Porėbą, Markocicę ir Bogatiniją. Dažniausiai tai nuosėdos, susijusios su ilmenito ir monacito smėliais, arba antrinės žaliavos – atliekos, susidarančios po kitų naudingųjų iškasenų gavybos.
Pagrindinės kliūtys – nedidelė retųjų žemių metalų koncentracija ir specializuotos infrastruktūros trūkumas, todėl tokių telkinių eksploatavimas šiuo metu ekonomiškai neatsiperka.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Lenkija neturi perspektyvų. Vis daugiau dėmesio skiriama retųjų žemių metalų išgavimui iš elektros ir elektronikos atliekų, nusidėvėjusių įrenginių bei nuolatinių magnetų. Toks požiūris galėtų tapti realia galimybe tokioms šalims kaip Lenkija prisidėti prie Europos žaliavų strategijos neįkuriant naujų, aplinkosauginiu požiūriu prieštaringai vertinamų kasyklų.
Energetinės ir skaitmeninės transformacijos sąlygomis būtent toks „ateities perdirbimas“ gali tapti svarbia grandimi, padedančia užtikrinti tiekimo saugumą ir mažinti poveikį aplinkai.
