Karolina Paulonytė
Pirmadienio popietę Vilniaus kino teatre „Vingis” įvyko filmo „Mes už… Lietuvą!“ spaudos konferencija. Tiek filmo režisierius Andrius Lekavičius, tiek ir visa kūrybinė grupė bei aktoriais virtę Lietuvos krepšininkai, neslėpė jaudulio, kuris juos aplanko prieš būsimą filmo premjerą.
Istorinis Europos vyrų krepšinio čempionatas („EuroBasket 2011”), vykęs 2011 metų vasarą Lietuvoje, įprasmintas ne tik krepšinio sirgalių prisiminimuose, bet ir kino juostoje. Anot režisieriaus, filmo galimų scenarijų prieš čempionatą buvo buvo numatyta bent keletas. Ir nors taip trokšto medalio Lietuvos rinktinė neiškovojo, tauta jų nepasmerkė, o filmo kūrėjai pasistengė parodyti kitą šio svarbaus įvykio pusę.
Ogranizatorių archyvo nuotr.
Dokumentinis filmas apie vyrų krepšinio rinktinės užkulisius žada atskleisti tikruosius krepšininkų jausmus, išgyvenimus, kurie juos lydėjo viso čempionato metu. Filmo šūkis – „Trijų milijonų likimas priklauso nuo 12-os žaidėjų”. Filmo režisierius sako, kad ši frazė apibendrina visą lietuvių būseną, kai į aikštę išeina krepšinio rinktinė kovoti už Lietuvos garbę. „Kai vyrai žaidžia už Lietuvą, bent jau porai valandų lietuviams gyvenimas sustoja, o kokios nuotaikos po rungtynių tvyros Lietuvoje, priklauso nuo aikštelėje žaidžiančių krepšininkų pastangų”, – teigė filmo režisierius A. Lekavičius.
Krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra tikino, kad filmavimas normalios treniruočių bei rungtynių eigos netrikdė. Treneriui pritarė ir į konferenciją atvykę žaidėjai Jonas Valančiūnas bei Robertas Javtokas. Vien žaidimu besirūpinantys krepšininkai prisipažino, kad jie pamiršdavo, jog aplink juos sukiojasi kameros, kurios bando užfiksuoti kiekvieną jų emociją.
.JPG)
Organizatorių archyvo nuotr.
Nuotaikingų siužeto nukrypimų, anot filmo režisieriaus, netrūko. Linksmieji filmo personažai, kaip ir reikėjo tikėtis, buvo broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. Režisierius pajuokavo, kad kai šie nutrauks savo krepšininkų karjerą, galėtų dirbti aktoriais. Tiesa, Šarūnas Jasikevičius, anot A. Lekavičiaus, drąsiai galėtų išmėginti režisieriaus kėdę: „Filmuodami sulaukdavome jo patarimų, kad šį kadrą galima dėti po titrų, o kitą – iškirpti“, – juokavo filmo režisierius.
Konferencijos metu nebuvo pamirštas ir jauniausias rinktinės žaidėjas Jonas Valančiūnas, kuris sekmadienį atšventė 20-ąjį gimtadienį gimtadienį. Šia proga J. Valančiūnui kūrybinė grupė įteikė tortą bei bilietą į išankstinę filmo premjerą. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui, žaidžiančiam 17 numeriu, simboliškai buvo įteikta 17 vieta kino teatre.
Režisierius prisipažino, jog vienas labiausiai jį įkvėpusių filmo personažų – treneris Kęstutis Kemzūra. A. Lekavičių sužavėjo vyriausiojo rinktinės trenerio uždegančios kalbos. Pasiteiravus K. Kemzūros, iš kur šis semiasi įkvėpimo žaidėjus įkvepiančioms kalbos, šis buvo atviras: „Nemanau, kad mano kalbos kažkokios ypatingos. Paprasčiausiai kalbu tai, kuo pats tikiu”, – teigė K. Kemzūra.
Kitas, ne ką mažiau svarbus filmo užkulisių dalyvis – vykdomasis prodiuseris Linas Kunigėlis. Paklaustas, ar rūbinėje nuolat iš paskos sekiojanti kamera netrikdė vyrų, L. Kunigėlis tikina, kad nei komandos vyrai, nei treneris K. Kemzūra griežta cenzūra neužsiėmė. „Jeigu jau būdavo kažkas tokio, išjungdavau kamerą, arba vėliau pasikalbėdavome su treneriais ir nutardavome – galima tai dėti į filmą, ar ne. Bet tokių atvejų buvo gal vienas ar du, ne daugiau“, – tikina L. Kunigėlis.
Pasiteiravus A. Lekavičiaus, kokia yra filmo kulminacinė vieta, režisierius buvo atviras: „Lietuvių pralaimėjimas prieš makedonus yra viena iš jautriausių filmo vietų”, – pasakojo režisierius A. Lekavičius, kuris pripažino, kad ne tik nuotaikingų, bet ir graudžių scenų filmui netrūko. Nepaisant parodytų krepšininkų išgyvenimų bei ašarų, režisierius tikino, jog filmas yra su laiminga pabaiga, mat, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovos tęsinys – Londone vyksianti olimpiada.
Filmas apie krepšinio rinktinės gyvenimą kino teatrus pasieks gegužės 31-ąją.
