Gyvename laikais, kai cukrinis diabetas sparčiai plinta ir tampa viena dažniausių lėtinių ligų visame pasaulyje. Todėl nenuostabu, kad vis daugiau žmonių ieško saldžių, bet tariamai saugių alternatyvų. „Be cukraus“ pažymėtos etiketės ant gėrimų, desertų ar net užkandžių daugeliui atrodo kaip išsigelbėjimas. Tačiau ar tikrai taip yra?
Iki šiol vyravo nuomonė, kad dirbtiniai saldikliai – tai saugus pasirinkimas, ypač tiems, kurie nori kontroliuoti svorį ar gliukozės lygį kraujyje. Tačiau naujas, itin ilgos trukmės mokslinis tyrimas leidžia pažvelgti į šią temą visai kitaip. Ir šis žvilgsnis yra ne toks jau guodžiantis.
Mokslininkai, atlikę plataus masto analizę, pateikė netikėtus rezultatus, kurie meta šešėlį ant kai kurių plačiai naudojamų saldiklių – ypač dietinių gėrimų ir sacharino. Duomenys leidžia daryti svarbias išvadas apie riziką, susijusią su jų vartojimu ilgalaikėje perspektyvoje.
Tyrimas, kuris truko 30 metų – atskleidė daugiau, nei buvo tikėtasi
Tyrimas, pavadintas „CARDIA“, vykdytas nuo 1985 metų ir trukęs tris dešimtmečius, buvo paremtas daugiau nei 4,6 tūkst. suaugusių dalyvių sveikatos bei mitybos įpročių stebėjimu. Mokslininkai analizavo jų gėrimų pasirinkimus, įskaitant dietinius variantus, bei dirbtinių saldiklių, sacharino, aspartamo, sukralozės, vartojimą.
Rezultatai paskelbti „American Society for Nutrition“ konferencijoje 2025 metais. Svarbiausia žinia: dalyviai, kurie dažniausiai vartojo dietinius gėrimus, turėjo 2,29 karto didesnę riziką susirgti diabetu, palyginti su tais, kurie jų beveik nevartojo. Sacharinas taip pat buvo susijęs su 2,10 karto didesne rizika.
Tuo tarpu aspartamas bei sukralozė reikšmingo ryšio su diabetu neturėjo, bent jau šio konkretaus tyrimo duomenimis.
Ne tik cukrus, bet ir riebalai – netikėtas saldiklių poveikis
Šis tyrimas papildė ir ankstesnius profesoriaus komandos pastebėjimus, kurie jau anksčiau įtarė, jog kai kurie saldikliai gali daryti įtaką kūno riebalų kaupimuisi. Buvo pastebėta, kad ilgalaikis dietinių gėrimų ar tam tikrų saldiklių vartojimas siejamas su didesniu vidaus organų, tarpinių ir poodinių riebalų kiekiu.
Tai reiškia, kad šie ingredientai galimai ne tik veikia cukraus kiekį, bet ir skatina nutukimą, o tai yra vienas iš esminių II tipo diabeto rizikos veiksnių. Kitaip tariant, net jei saldikliai tiesiogiai nekelia gliukozės lygio, jie vis tiek gali prisidėti prie ligų išsivystymo per kitas grandis.
Ką rekomenduoja tyrėjai ir gydytojai?
Pagrindinė žinia – saldikliai, net jei jie „be kalorijų“, nėra visiškai neutralūs mūsų organizmui. Tyrėjai rekomenduoja apriboti bet kokių dirbtinių saldiklių kiekį maiste ir gėrimuose. Gydytojas dietologas primena, kad sveikiausias pasirinkimas išlieka paprastas, nesaldintas vanduo, juoda kava, arbata ir pienas.
Taip pat leistina saikingai vartoti natūralų vaisių sultis – bet tik 100 proc. sudėties, be pridėtinio cukraus ar dirbtinių priedų. Tyrimas nesiekia demonizuoti kiekvieno saldaus gurkšnio, bet jis aiškiai parodo, kad ilgalaikis saldiklių naudojimas nėra sprendimas be pasekmių.
Geriausia – rinktis kuo natūralesnį, kuo mažiau apdorotą maistą ir grįžti prie elementarių skysčių šaltinių, kurie tikrai nepakenks nei jūsų kasai, nei kūnui.
Ar verta visiškai atsisakyti saldiklių?
Atsakymas – nebūtinai. Tačiau svarbu turėti aiškų supratimą: jie neturi stebuklingų savybių. Saldikliai nėra nekalti. Kai kurios jų rūšys, ypač vartojamos ilgą laiką, gali prisidėti prie sveikatos problemų, kurios išryškėja tik po daugelio metų.
Trumpai tariant – ne kiekvienas „be cukraus“ užrašas reiškia sveiką pasirinkimą. O tyrimas „CARDIA“ tampa vienu iš svarbių žingsnių, leidžiančių vis daugiau sužinoti apie tai, kas iš tiesų slepiasi saldžiame skonio fone.
