Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjant riaušių prie Seimo bylą, trečiadienį joje parodymus davė buvusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d., kuomet prie Seimo rūmų vykęs mitingas virto riaušėmis, siekė užtikrinti saugumą parlamente, nuolat gaudavo informaciją apie situaciją lauke.
Kaip pasakojo V. Čmilytė-Nielsen, 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykęs mitingas užsitęsė. Politikės vertinimu, pasibaigus renginiui numatytam laikui, toliau vyko nesankcionuotas mitingas.
„Buvo įvairių veikėjų, kurie gana garsiai reiškėsi šioje piketų, protestų istorijoje. Dalis jų buvo Šeimų sąjūdžio atstovai, dalis buvo pavienių veikėjų, kurie filmavo viską“, – trečiadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teisme parodymus davė nuotoliniu būdu.
V. Čmilytė-Nielsen, kuri 2021 m. rugpjūtį ėjo Seimo pirmininko pareigas, prisiminė, jog tądien, kai vyko mitingas, į parlamentą pateko dalis renginyje dalyvavusių asmenų. Ji nurodė, kad reaguodama į tai, siekė užtikrinti, jog parlamente būtų saugu.
„Kaip Seimo pirmininkė tuo metu rūpinausi, kad Seime būtų saugi aplinka“, – dėstė parlamentarė.
Liberalų sąjūdžio lyderė tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. parlamente liko iki pusės pirmos nakties.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, jos kabinete tuomet buvo keičiamasi informacija apie situaciją prie Seimo rūmų.
„Seimo pirmininko kabinete kurį laiką buvo ir vidaus reikalų ministrė (Agnė Bilotaitė – ELTA), taip pat buvau periodiškai informuojama Renato Požėlos, tuometinio generalinio policijos komisaro, apie situaciją“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad pati jokių sprendimų dėl teisėsaugos darbo, malšinant riaušes, nepriiminėjo.
„Jokių sprendimų nepriiminėjau. (…) Kaip Seimo pirmininkė tarnyboms nurodymų negalėjau duoti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Daugiau negu 60 apeliacinių skundų
Teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis skundus pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais.
Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.
Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis A. Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat byloje apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam teismas skyrė 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.
Anksčiau mokytoja dirbusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę teismas pripažino kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų.
Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.
Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
