Ridikėlių derlius gali nesibaigti visą sezoną: specialistai atskleidžia, kaip gudriai planuoti sėją

Ridikėliai dažnai vadinami vienomis greičiausiai augančių daržovių, tačiau sumaniai planuojant sėją jų traškių šaknavaisių galima turėti ne tik pavasarį. Pasėjus keliais etapais, ridikėliai gali keliauti ant stalo iki pat rudens, o paskutinį derlių realu nuimti spalio pabaigoje.

Kad ridikėliai augtų sultingi ir nesumedėję, jiems svarbiausia puri, derlinga ir tolygiai drėgna dirva. Geriausiai tinka dirva, kurios reakcija artima neutraliai, o lysvė neturi užmirkti po lietaus ar laistymo.

Sėjant į atvirą gruntą, sėklos paprastai įterpiamos maždaug 1 centimetro gyliu. Tarp sėklų verta palikti apie 2 centimetrus, o tarp eilių – apie 15 centimetrų, kad augalai turėtų vietos formuoti kokybiškus šaknavaisius.

Pagrindinis pavasarinis sėjos laikotarpis tęsiasi nuo kovo pradžios iki gegužės pabaigos. Norint nuolatinio derliaus, ridikėlius verta sėti partijomis kas 10–14 dienų – taip vieni subręsta, kai kiti dar tik auga.

Nors gali atrodyti, kad ridikėlius galima sėti visą sezoną, karščiausiais mėnesiais derlius dažnai nuvilia. Birželį ir liepą dėl kaitros augalams reikia daugiau vandens, o ilgos dienos skatina žydėjimą, todėl šaknavaisiai linkę sukietėti ir tapti pluoštiniai.

Vasaros pabaiga ridikėliams vėl palanki: nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio galima atnaujinti sėją. Svarbu paskutinę partiją pasėti ne vėliau kaip rugsėjo viduryje – tuomet ridikėliai spėja užaugti, o paskutinį, rudeninį derlių galima nuimti spalio pabaigoje.