[-[0]-]
Prieš kokius penkerius metus aš su savo kolegomis sukūrėme tai, ką manėme tapsiant rinkodaros „šventuoju graliu“.
Tai buvo sudėtinga analitinė programinė įranga, kuri galėjo pasakyti rinkodarininkui kur, kiek, kodėl investuoti ir kokia bus investicijos grąža.
Minėta programa taip pat galėjo „pranešti“, kur verta sutaupyti, t. y. kur poveikis per mažas, o taip pat ir bendrą rinkodaros kampanijos įtaką verslo įvaizdžiui.
Fiasko ir to priežastys
Daugybe algoritmų paremta sistema sukurta vienai puikiai žinomai tarptautinei bendrovei. Tam, kad rinkodaros vadovas nuėjęs pas valdybos pirmininko pasakytų: „Duok man tiek pinigų, duosiu tokį atsiperkamumą“.
Manėme, jog tai mūsų bilietas į gerus laikus ir nepaliaujamą augimą, tačiau nieko panašaus neįvyko. Po kiek laiko supratome, kad be minėto kliento daugiau nieko ir nepritraukėme. Atrodo, jog šis įrankis reikalingas visoms pasaulio bendrovėms, bet taip nebuvo.
Vienos vakarinėje JAV dalyje įsikūrusios IT bendrovės vadovas įspėjo mus, kad verslo analitikos (angl. business intelligence) įranga gali apriboti vadovų gebėjimą priimti sprendimus pasitelkiant… intuiciją.
Tarptautinės programinės įrangos rinkodaros vadovas buvo susirūpinęs, kad mūsų skrupulingai sukurta rinkodaros proceso sistema (kuri apima kampanijos etapus bei Ganto diagramas) gali apriboti jo komandos kūrybiškumą.
Mokslas ir menas papildo vienas kitą
Dabar, po kurio laiko jau pradedu sudėlioti paveikslą iš atskirų detalių ir galvoje gimsta įdomių minčių. Į verslą atėjau iš akademinės aplinkos, tad į rinkodarą visuomet žiūrėdavau kaip į mokslą. Duomenys ir informacija, o ne klientai ir jausmai buvo mano „švyturiai“.
Duomenys ir analitika gali pasakyti jums kur yra vartotojai, ką jie mėgsta, kuo domisi, tačiau vien tik mokslu negalite priversti vartotojų pirkti. Mokslas nepavers potencialių vartotojų ištikimais prekės ženklo advokatais.
Duomenys ir analitika gali pasakyti jums kur yra vartotojai, ką jie mėgsta, kuo domisi, tačiau vien tik mokslu negalite priversti vartotojų pirkti. Mokslas nepavers potencialių vartotojų ištikimais prekės ženklo advokatais.
Įžvalgios, kūrybiškos ir vartotojų dėmesį pritraukiančios idėjos gali būti puikus emocinis „variklis“, kuris, savo ruožtu, skatina pirkti. Nors ir kaip norėčiau tikėti, kad žmonės yra racionalūs ir perka tai, kas jiems duoda didžiausią naudą, taip nėra.
Rinkodara, kaip beje ir pats verslas, nėra tikslusis mokslas. Kiekviena situacija unikali, o tai reiškia, jog reikia ir unikalių sprendimų. Technologijos, analitika ir informacija suteikia mums galimybę geriau pažinti vartotojus, suprasti jų domėjimosi sritis.
Tačiau dienos pabaigoje, verslas lieka asmenišku dalyku. Negalime ištrinti žmogiškojo faktoriaus. Ryšiai, santykiai (klientų aptarnavimas) visuomet liks svarbu, nepaisant to, kiek daug technologijų ar funkcijų galite pasiūlyti savo vartotojui.
Taigi, mano atsakymas būtų toks: analitika, duomenys ir informacija (mokslas) vartotojams yra svarbi priemonė siekiant parduoti, tačiau didžiausią įtaką pardavimui turi intuicija, nuojauta, žmogiškumas (menas).
.jpg)
