Martina Danėlaitė
Nuotr. iš Tito asmeninio albumo
Jeigu kartais nenusisektų indų plovėjo karjera ar pabostų svetimi peizažai, iš daugelio Lietuvos emigrantų pamėgtų šalių būtų galima parskristi per porą valandų. Tačiau pas Titą Adomaitį, dabar besivadinantį Tito Braga, kelionė užtruktų dvi dienas. Jau daugiau nei dešimtmetį šis turų organizatorius ir gidas gyvena Rio de Žaneire, turi namą faveloje (lūšnynų kvartalas Brazilijoje), draugę, ir sėkmingai kuria savo gyvenimą.
Susisiekėme su Tito išgirsti jo istoriją.
Kaip atsidūrei Brazilijoje?
Gimiau ir mokiausi Lietuvoje. Iš karto po egzaminų, nesulaukęs jų rezultatų, išvažiavau į Afriką. Iš pradžių gyvenau Mozambike, kur dirbau socialiniuose projektuose, po to susisiekiau su nevyriausybine organizacija Brazilijoje. Jie ir pasiūlė atvažiuoti į Rio padirbėti su bendruomene. Atvažiavau, padirbau šešis mėnesius, po to dar šešis, taip laikas Brazilijoje ėjo ir niekada nepasibaigė.
Kokie buvo pirmi įspūdžiai?
Tik atvažiavus į Braziliją, įsivaizduoji, kad čia visi gaudosi, šaudosi ir tave nušaus. Bet kaip visada, įsivaizduoji vieną, o atrandi visiškai kitką. Čia man labai patiko.
Dėl ko nusprendei pasilikti?
Lietuvoje visi verda kaip kokiame puode, net ne puode, o puodelyje – labai mažoje erdvėje, užmirštame pasaulio kampe. O čia didelė šalis, daug perspektyvų ir galimybių tau išsireikšti. Ėjo mėnesiai, po kažkiek laiko pripratau prie rutinos, įsigijau dviratį, motociklą, namus, draugus ir tapo
sunku išvažiuoti. Negi aš viską paliksiu? Nusprendžiau, kad ne.
Ką patartumei pamatyti Brazilijoje?
Brazilija yra milžiniška šalis, nežinau, kiek Europų joje tilptų. Iš pačio pietinio miesto iki šiaurinės Brazilijos dalies reikia skristi dvylika valandų, todėl regionai visiškai skirtingi. Brazilijoje yra net apie dvidešimt genčių, kurios niekada nekontaktavo su baltais žmonėmis. Čia gali rasti, ko tik tau reikia, o jeigu nerandi, tai, reiškia, nenori. Patarčiau tik vieną – nevažiuoti čia pagulėti paplūdimyje. Tai padaryti gali ir Turkijoje.
Tai kas per daiktas ta favela?
Visi klausia, kaip tu gali gyventi Brazilijoje ir dar – faveloje? O aš paklausiu, kaip tu gali gyventi Lietuvoje, tai juk didžiausia savižudžių šalis pasaulyje? Favela nėra taip blogai, kaip žmonės yra apie ją prisižiūrėję ar prisiskaitę. Visoje Brazilijoje žmonės gyvena skirtingose favelose. Čia gerai, nes visi visus pažįsta, gali miegoti su atidarytomis durimis ir niekas neįlįs. Čia nėra jokių mokesčių ar apribojimų, todėl net ir turtingesni žmonės, kurie šiaip lyg ir neturėtų gyventi lūšnyne, pardavinėja savo mažus butukus ir nusiperka didelį namą čia.
Ar toks gyvenimas yra saugus?
Čia man turbūt saugiau negu Barselonoje ar Lietuvoje, kur einant per parką gali primušti už tai, kad neturi cigaretės. Pagal statistiką, pačios pavojingiausios vietos Rio yra Copacaba ir miesto centras – ten, kur daug turistų. Reikia suprasti, kad tų žmonių, kurie vaikšto su ginklais, pagrindinis biznis yra narkotikai. Kadangi Brazilija – antra pasaulyje po Amerikos pagal kokaino suvartojimą, narkotikų prekeiviai pelną skaičiuoja milijonais realų, o atimti iš kažkokio turisto kamerą jiems neapsimoka.
Kokia Brazilija šiandien?
Prieš dešimt metų Brazilija buvo nekalta, graži, laukinė. Brazilai buvo pripratę, kad niekas su jais nesiskaito ir laiko antrarūšiais. O dabar viskas kitaip. Čia atsikrausto daug užsieniečių, nes Brazilija pamažu tampa šalimi, kurioje galima užsidirbti daug pinigų. Dėl to vietinių požiūriai pasikeitė, jų stiprus nacionalizmas pasidarė nesveikas, atsirado net grupės skinhead‘ų, kovojančių prieš imigraciją. Šalis bando atsikovoti savo garbę. Pavyzdžiui, prieš keletą metų ispanai į savo šalį neįleido lėktuvo iš Brazilijos. Brazilijos atsakas – uždrausti skrydžiai iš Ispanijos dviem savaitėms, iki šiol galiojantis reikalavimas ispanams turėti vizą ir net iškvietimo laišką. Šiuolaikinė Brazilija pradeda rodyti ragus – jeigu uždraudei man ir aš tau uždrausiu. Net Graikija prašė pagalbos Brazilijos, kas reiškia, kad ji iš skolininkų tapo skolintojais. Akivaizdu, kad dabar yra vienas geriausių momentų čia būti.
O ką brazilai galvoja apie Lietuvą?
Brazilams Lietuva labiau egzotiška negu mums Zanzibaras. Dabar brazilai pradeda keliauti po Europos miestus: Paryžių, Londoną… Kadangi Brazilijoje vis dar stiprus komunizmas, mane kas savaitę kviečia pasirodyti marksizmo kursuose. Štai, ką jie žino apie lietuvius.
Ar nepasiilgsti šeimos, draugų?
Tėvai ir brolis atvažiuoja pas mane. O draugų Lietuvoje nė vieno neliko – visi Anglijoje, Airijoje ar dar kur nors.
Ar aplankai Lietuvą?
Į Lietuvą grįžtu, bet retai. Buvau užpernai pasikeisti paso, tai dabar dešimt metų turbūt nevažiuosiu. Kartais paskaitau naujienas iš Lietuvos. Ten tiek neigiamos informacijos, kad net nesinori grįžti.
Kur tavo namai?
Namai yra ten, kur tau geriausia. Jeigu nebepatiks Brazilija – išvažiuosiu, kur geriau. O šiuo metu namai yra, kur stovi mano namas, reiškia Rio.
Kur būtum, jeigu būtum ne Brazilijoje?
Neįsivaizduoju. Jeigu ne čia, tai nežinau, bet manau, kad mano pasirinkimas buvo geras. Vienas
naudingiausių dalykų, kurį išmokau Brazilijoje, tai optimizmas. O optimistams viskas visada pasisuka į gerą.
