Amžius pats savaime neapsaugo nuo širdies ligų – širdies smūgis gali ištikti ir 20–30 metų žmogų. Nors dažnai manoma, kad tai vyresnio amžiaus problema, realybė kitokia: iš pažiūros sveiki jauni žmonės vis dažniau patenka į ligonines dėl rimtų širdies sutrikimų. Tam įtakos turi ne vienas, o keli tarpusavyje susiję rizikos veiksniai, kuriuos verta žinoti kiekvienam.
Jauname amžiuje širdies smūgis dažniausiai įvyksta sutrikus širdies kraujotakai – kai vainikinė arterija staiga susiaurėja arba užsikemša trombu. Skirtingai nei vyresniems žmonėms, tai neretai nėra ilgalaikio kraujagyslių „nusidėvėjimo“ pasekmė, o kitų, dažnai nepastebimų veiksnių rezultatas.
Prie širdies smūgio rizikos jauniems žmonėms gali prisidėti padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas bei apskritai nesveikas gyvenimo būdas. Netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir nuolatinis stresas palaipsniui pažeidžia kraujagysles, net jei išoriškai žmogus atrodo sveikas.
Svarbų vaidmenį atlieka ir genetika. Tam tikros paveldimos ligos, hormonų pusiausvyros sutrikimai ar kai kurių vaistų vartojimas gali didinti trombų susidarymo tikimybę. Dažniausiai miokardo infarktas jauname amžiuje nėra vienos priežasties padarinys – jį lemia kelių rizikos veiksnių visuma.
Širdies smūgio simptomai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pasireiškia skausmas ar diskomfortas krūtinėje, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas. Skausmas gali plisti į rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar net pilvą, todėl ne visada iš karto atpažįstamas.
Moterims širdies smūgio požymiai dažniau būna netipiniai. Vietoje stipraus krūtinės skausmo gali varginti dusulys, pykinimas, vėmimas, nugaros ar žandikaulio skausmas. Dėl to moterys neretai delsia kreiptis pagalbos, manydamos, kad tai nesusiję su širdimi.
Norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, svarbu reguliariai stebėti kraujospūdį, cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, turi būti tinkamai gydomos, nes padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles.
Didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas. Svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, rinktis visavertę mitybą, kurioje gausu daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų. Taip pat rekomenduojama riboti sočiųjų riebalų, druskos ir pridėtinio cukraus vartojimą.
Reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir saikingas alkoholio vartojimas reikšmingai mažina širdies ligų riziką. Ne mažiau svarbu rūpintis emocine sveikata – streso mažinimas, kokybiškas poilsis, sąmoningumo pratimai ar meditacija padeda saugoti ne tik psichiką, bet ir širdį.
Jaunas amžius nėra garantija, kad širdies problemos aplenks. Kuo anksčiau atkreipiamas dėmesys į rizikos veiksnius ir kasdienius įpročius, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų sveikatos sutrikimų ateityje.
