JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį siekė nuraminti nervingą Europą ir pareiškė, kad Vašingtonas nori „atgaivinti“ transatlantinį aljansą, jog stipri Europa galėtų padėti Jungtinėms Valstijoms vykdyti pasaulinio „atsinaujinimo“ misiją.
Sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje po daug mėnesių trukusių neramumų JAV ir Europos santykiuose, kuriuos sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadai perimti Grenlandijos kontrolę ir jo pašaipios pastabos apie Vašingtono sąjungininkus, Amerikos diplomatijos vadovas pasitelkė raminantį toną.
„Mes nesiekiame atsiskirti, bet norime atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje“, – teigė M. Rubio ir taip pat nurodė, kad „mes norime atnaujinto aljanso“.
„Mes norime, kad Europa būtų stipri. Manome, kad Europa turi išlikti“, – pažymėjo valstybės sekretorius ir pridūrė, kad Senasis žemynas ir JAV yra „neatsiejami“.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos bus „vedamos vizijos, kurioje ateitis yra tokia pat didinga, suvereni ir gyvybiškai svarbi, kaip mūsų civilizacijos praeitis“.
„Nors esame pasirengę, jei reikės, daryti tai vieni, mes teikiame pirmenybę ir tikimės daryti tai kartu su jumis, mūsų draugais čia, Europoje“, – kalbėjo M. Rubio.
M. Rubio kalba smarkiai skyrėsi nuo JAV viceprezidento J. D. Vance‘o kalbos prieš metus, kai jis toje pačioje scenoje kritikavo Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės srityse ir tuo apstulbino Europos sąjungininkus.
M. Rubio pakartojo D. Trumpo administracijos požiūrį, kad imigracija „destabilizuoja visuomenes“, tačiau kitais atžvilgiais iš esmės vengė šio MAGA akcento ir kultūrų karo klausimų, kurie, kaip penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, padidino „plyšį“ tarp JAV ir Europos.
Pasipiktinę D. Trumpo planais dėl Grenlandijos ir jo priešiškais komentarais tradicinių Amerikos sąjungininkų adresu, į Miuncheno saugumo konferenciją atvykę Europos lyderiai įsipareigojo prisiimti didesnę bendros NATO gynybos naštą.
Lyderiai siuntė žinią, kad tai yra būtina, jog Europa galėtų atremti priešiškai nusiteikusią Rusiją, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nurodė, kad „stipri Europa stiprioje NATO reiškia, kad transatlantinis ryšys bus stipresnis, nei bet kada anksčiau“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį konferencijos metu teigė, kad „dabar yra tinkamas metas stipriai Europai“, kuri „aiškiai remtų Ukrainą“ ir „kurtų savo saugumo architektūrą“.
„Tokia Europa bus gera Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė ir partnerė“, – tikino jis.
Jungtinės Karalystės lyderis Keiras Starmeris konferencijoje turėtų pareikšti, kad Europa yra „mieganti milžinė“, kuri turi mažiau pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis gynybos srityje.
Naujojoje D. Trumpo administracijos Nacionalinio saugumo strategijoje taip pat buvo inicijuota precedento neturinti ataka prieš europiečius – joje tvirtinama, kad žemynui neva gresia „civilizacijos išnykimas“.
Praėjusį mėnesį santykiai dar labiau pašlijo, kai D. Trumpas ėmė griežčiau grasinti aneksuoti Grenlandiją, kuri yra autonominė NATO narės Danijos teritorija, o tai privertė Europos šalis laikytis tvirtos pozicijos, taip protestuojant prieš atitinkamus užmojus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
