Rudenį, kai gamta apsivelka auksinėmis ir raudoninėmis spalvomis, mūsų akį traukia ne tik medžių lapai, bet kartu pastebime, jog soda pamažu ruduoja tujos ir kiti visžaliai augalai.
Nors tujos ir išlaiko savo žalumą, rudenį jos dažnai patiria spalvos pokyčius, kurie gali būti tiek natūralus procesas, tiek ligos požymis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl tujos rudenį ruduoja, kokie yra įprasti spalvos pokyčiai ir kaip atskirti natūralius procesus nuo ligos simptomų. Taip pat pateiksime patarimus, kaip pasirūpinti savo tujomis rudenį ir užtikrinti jų gerą augimą žiemą.
Ar tujų rudavimas yra normali būklė?
Rudenį ruduojantys tujų spygliai – natūralus reiškinys. Šis procesas, dažniausiai prasidedantis rugsėjį, yra būdingas spygliuočiams bei susijęs su senų spyglių kritimu.
Paprastai ruduoja tik vidiniai, vyresni (dažnai trejų metų) spygliai. Kruopštus tujos viduje esančių spyglių išvalymas ir išpurtymas dažnai išsprendžia problemą. Tačiau jei ruduojimas yra intensyvus arba apima visą augalą, gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip netinkama priežiūra ar nepalankios augimo sąlygos.
Nedidelis, vidinę augalo dalį apimantis rudavimas paprastai nėra vertinamas kaip rimta problema.
Ruduoja tujos: ką daryti?
Krentantys tujų spygliai kartais užsilaiko viduje, todėl svarbu juos reguliariai išpurtyti.
Tai užtikrina gerą oro cirkuliaciją, neleidžia kauptis drėgmei ir sumažina patogenų plitimo riziką.
Tinkamas laistymas taip pat yra labai svarbus. Dažna klaida – per retas ir per menkas laistymas.
Tujos šaknys siekia apie 20 cm gylį, todėl reikia pilti pakankamai vandens, kad sudrėkintų visą šaknų sistemą. Rekomenduojama laistyti rečiau, bet gausiau – apie kibirą vandens vienai tujai kas dvi savaites rudenį (o karštomis dienomis – net kas savaitę).
Sodinimo laikas taip pat svarbus. Tujas geriausia sodinti rudenį, kol žemė neįšalusi, vengiant sodinimo intensyvaus augimo periodais (žydėjimo, vaisių vedimo metu). Dabar – pats tinkamiausias metas sodinti daugelį augalų, išskyrus varpinius.
Kokius spygliuočius galima sodinti spalio pabaigoje?
Spalio pabaigoje, kai dirva jau pradeda vėsti, bet dar nėra įšalusi, galima sodinti daugelį spygliuočių, tačiau svarbu atsižvelgti į konkrečius regiono klimato ypatumus ir pasirūpinti tinkama sodinukų priežiūra. Štai keletas spygliuočių rūšių, kurios paprastai gerai prisitaiko prie sodinimo vėlyvą rudenį:
- Eglės (Picea). Dauguma eglių rūšių gana gerai toleruoja sodinimą spalio pabaigoje. Svarbu pasirinkti jau apsistojusius sodinukus ir gerai juos apsaugoti nuo žiemos šalčių.
- Pušys (Pinus). Pušys, ypač kai kurios nykštukinės veislės, taip pat gali būti sodinamos spalio pabaigoje. Tačiau svarbu pasirinkti jau aklimatizuotus sodinukus.
- Kėniai (Abies). Kėniai, ypač mažesni, gali būti sodinami, tačiau jie dažniau yra jautresni žiemos šalčiams, todėl reikia pasirūpinti tinkama žiemos apsauga.
- Tujos (Thuja). Tujos yra gana atsparios ir gali būti sodinamos vėlyvą rudenį. Svarbu pasirūpinti geru drenažu ir apsauga nuo vėjo.
- Kadagiai (Juniperus). Daugelis kadagių rūšių toleruoja sodinimą spalio pabaigoje. Ypač tinkami yra žemaūgiai kadagiai.
Svarbi informacija:
- Atsižvelkite į savo regiono klimato ypatumus. Jei prognozuojamos ankstyvos ir stiprios šalnos, geriau sodinimo darbų atidėti iki pavasario.
- Pasirinkite sveikus, gerai įsišaknijusius sodinukus iš patikimų medelynų. Vengti sodinukų su pažeistomis šaknimis ar ligos požymiais.
- Kruopščiai paruoškite dirvą prieš sodinimą. Ji turėtų būti gerai įdirbta, derlinga ir pralaidi vandeniui.
- Jaunus sodinukus po pasodinimo rekomenduojama apsaugoti nuo žiemos šalčių – uždengti eglišakėmis ar kita tinkama medžiaga.
Prieš sodinant bet kokius spygliuočius spalio pabaigoje, rekomenduojama pasitarti su medelyno specialistais ar patyrusiais sodininkais, kurie galės patarti, atsižvelgdami į konkrečias Jūsų regiono sąlygas ir pasirinktų augalų rūšis.
