Kiek gyvena kėbulas, tiek gyvena ir automobilis. Metalo ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo gamintojo – pats savininkas gali gerokai pailginti brangiausios savo „geležinio žirgo“ dalies tarnavimo laiką. Kokias antikorozines priemones verta pasirinkti?
Net ir pažangiausio, prestižinio ženklo automobilio kėbulą anksčiau ar vėliau paveikia korozija. Gamykloje suteikta apsauga laikui bėgant nusidėvi, ir rūdys pamažu pradeda ardyti metalą. „Rudas priešas“ veikia keliais būdais:
- Korozija prasideda nepastebimai: iš pradžių atsiranda smulkios dėmelės ant arkų ar slenksčių, kurios vėliau virsta rimtais kiauriniais kėbulo pažeidimais.
- Tuo pat metu sparčiai rūdyti gali vadinamosios uždaros ertmės – slenksčiai, lonžeronai, įvairūs standumo rėmai ir kiti konstrukciniai elementai.
- Smulkiau kėbulą ardo druska ir panašūs reagentai, kurie pradeda „ėsti“ metalą iš viršaus – per dažų nuskilimus ir įbrėžimus. Iš techninės pusės tai dažnai nesukelia didelių problemų, tačiau estetinį vaizdą atkurti būna labai brangu.
Kėbulas, turėdamas minėtus pažeidimus, teoriškai dar gali ilgai dalyvauti eisme. Tačiau galiausiai savininkas susiduria su tokiomis bėdomis kaip ratų pakabos elementų irimas, išsiklaipiusios durų angos, vandens balos po pedalais ir pan.
Tuomet paaiškėja, kad kėbulo restauravimo kaina prilygsta likutinei automobilio vertei. Tuo tarpu korozijos profilaktika – ertmių užpurškimas ir antikorozinių priemonių padengimas – kainuoja kelis kartus pigiau nei remontas.

Pagrindinės antikorozinių priemonių kategorijos
- Rūdžių keitikliai (inhibitoriai). Tai preparatai, kurie chemiškai stabdo koroziją, paversdami ją stabiliais junginiais. Jie naudojami ant senesnio, jau rūdžių pažeisto metalo prieš tepant mastikas, vaškus ir kitas apsaugines priemones.
- Mastikos. Tirštos priemonės, skirtos automobilių dugnui ir ratų arkų apsaugai. Išdžiūvusios jos suformuoja elastingą, storą apsauginį sluoksnį.
- Antigruzdinimo (antigraviliniai) dangalai. Paskirtimi panašūs į mastikas – saugo nuo žvyro, akmenukų ir mechaninių pažeidimų, tačiau dengia plonesniu sluoksniu. Dažniausiai purškiami ant išorinių kėbulo paviršių (kartais po dažais), kur svarbu išlaikyti estetinę išvaizdą.
- Vaškinės antikorozinės priemonės. Naudojamos paslėptoms ertmėms, durų vidinėms ertmėms, kapotui ir kitoms vidinėms tūrinėms konstrukcijoms apsaugoti.
- Konservuojantys mišiniai. Tai priemonės, sudarančios ilgalaikę, bet ne itin tvirtą ir estetišką apsauginę plėvelę. Jos pirmiausia skirtos neeksploatuojamų, ilgesniam laikymui paliekamų automobilių ar atskirų detalių paviršiams.
Pasirinkimo kriterijai
- Eksploatacijos sąlygos. Nepriklausomai nuo to, kur automobilis eksploatuojamas, idealiu atveju visos minėtos zonos turėtų būti apsaugotos. Kokybiški automobiliai tokį apsaugos kompleksą gauna gamykloje. Tačiau siekiant maksimaliai prailginti kėbulo tarnavimą, šią apsaugą reikėtų atnaujinti maždaug po 4–5 intensyvios eksploatacijos metų.
- Automobilio amžius. Naują automobilį galima apdoroti profilaktiškai – naudoti priemones be rūdžių inhibitorių, t. y. iš karto tepti vaškiniais preparatais ir mastikomis. Pirmiausia verta pasirūpinti paslėptomis ertmėmis, dugno vietomis ir ratų arkų dalimis, kurių gamykloje nepadengė mastika.
- Senesni automobiliai. Jei detalių dar neperėdė korozija kiaurai (arba kiaurymių nedaug ir jos nežymios), tokią mašiną taip pat verta apsaugoti antikorozinėmis priemonėmis. Vis dėlto pirmiausia reikėtų naudoti preparatus su rūdžių keitikliais (inhibitoriais), kurie neutralizuoja esamą koroziją ir išstumia drėgmę, o tik jiems išdžiūvus tepti vaškiniais mišiniais ir mastikomis.
Naudojimo patogumas
Profesionaliam naudojimui skirti antikoroziniai preparatai parduodami kanistruose ar buteliuose, kaip skystos priemonės. Jie purškiami ant automobilio paviršių kompresoriumi ir specialiais purškimo pistoletais.
Aerozoliniuose balionėliuose ir purškiamose pakuotėse esantį antikorą patogu naudoti savarankiškai, ypač apdorojant vidines ertmes. Tačiau toks sprendimas dažnai būna gerokai brangesnis.
Mastikos dugnui ir arkų dalims paprastai yra tirštos, tačiau naudojimui su kompresoriumi jas galima skiesti tam tikrais tirpikliais. Bet kuriuo atveju jų padengimui prireiks apžiūros duobės, keltuvo arba automobilio apvertiklio.
Ko reikėtų vengti?
- Vertėtų vengti antikorozinių priemonių nežinomų prekės ženklų. Tokios priemonės gali greitai atšokti, sutrūkinėti nuo šalčio ar karščio.
- Nėra prasmės tepti antikorozinę priemonę ant rūdijančio ar tiesiog nešvaraus metalo – apsaugos efektyvumas smarkiai sumažėja.
- Nereikėtų naudoti vieno tipo antikorozinės priemonės (vaško su inhibitoriumi, vaško, mastikos ar antigravilinio mišinio) visoms kėbulo zonoms. Korozija skirtingas vietas veikia skirtingai, todėl ir apsauga turi būti parinkta pagal konkrečias sąlygas.
Tinkamą antikorozinių priemonių rinkinį padės išsirinkti patikimų prekybos vietų specialistai, tačiau verta remtis ir šiais patarimais.
Informaciją apie konkrečias jūsų automobilio modelio kėbulo vietas, kurias būtina apdoroti, rekomenduojama gauti iš kėbulų remonto meistrų, kurie taiso automobilius po avarijų ir korozinių pažeidimų. Jie geriausiai mato visus korozijos procesus ir jų raidą tiesiogine prasme „iš vidaus“.

