Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė skeptiškai vertina opozicijos svarstymus inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą Seimo pirmininkui Juozui Olekui. Apie tokią galimybę užsiminta po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriuo socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
„Rimto pagrindo interpeliacijai tikrai kol kas nematau, bet opozicija yra laisva pradėti procesus“, – Eltai duotame interviu kalbėjo I. Ruginienė.
Apie galimybę J. Sabatausko kandidatūrą pateikusiam parlamento pirmininkui pareikšti nepasitikėjimą užsiminė opozicijai priklausančių Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu I. Ruginienė tikina, kad valdantieji teismo sprendimo nekvestionuoja ir jį vykdys, tačiau pabrėžia, jog šis atvejis turėtų tapti precedentu ateityje nuodugniau vertinti kandidatus į šio teismo teisėjus.
„Absoliučiai pasitikiu ir tikiu Konstitucinio Teismo sprendimais ir aš manau, kad kiekvienas iš mūsų ne tik turime tikėti, bet ir privalome vykdyti – tame net abejonių nėra. Tai reiškia, kad kažkur, matyt, mes neturėdami tam tikrų ekspertinių žinių šitoje srityje ne viską įvertinome“, – teigė premjerė.
Be to, anot Vyriausybės vadovės, KT išaiškinimas sudaro pagrindą peržiūrėti ir ankstesnius sprendimus, pavyzdžiui, atvejį, kai 2023 m. į šio teismo teisėjus buvo paskirtas buvęs konservatorius, tuometis Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.
„Yra precedentas peržiūrėti ir kitus sprendimus (…) buvo konservatorių kandidatas. Lygiai tokio pat backroundo, lygiai tokią pat turėjo ir patirtį, ir buvo absoliučiai analogiška situacija. Tada aš nežinau, ar buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą tą situaciją išaiškinti, bet dabar jau turime precedentą. Gal tada verta pasižiūrėti giliau ir visiems turėti bendrą matymą, kad tam tikrus dalykus reikia daug giliau ir jautriau įvertinti renkantis kandidatą“, – tikino Vyriausybės vadovė.
Kaip skelbta, ketvirtadienį KT konstatavo, kad J. Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvada padaryta išnagrinėjus Seimo narių grupės prašymą.
Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento TTK vadovavęs parlamentaras neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas ketvirtadienį teigė, jog kitą kandidatą į šias pareigas ketina teikti prasidėjus parlamento pavasario sesijai.
Tuo metu pats J. Sabatauskas žurnalistams tikino teismo verdiktą vertinantis kaip „Dievo pirštą, kad mano misija yra Seime ir ji dar nebaigta“.
Anksčiau J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus kritikavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Tuomet prezidentas teigė pasisakantis prieš šio teismo politizavimą. Be to, jis akcentavo, jog KT turi labai svarbią funkciją mūsų demokratinėje sąrangoje, todėl niekam neturi kilti abejonių dėl jo sprendimų pagrįstumo ir nepolitiškumo.
ELTA primena, kad apie politizavimą Seime kalbėta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus paskirtas buvęs konservatorius S. Šedbaras.
Jo kandidatūra Seimo opozicijai kėlė abejonių, ar tapęs teisėju S. Šedbaras galės išlikti politiškai neutralus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
