Siūlymai keisti viešųjų pirkimų tvarką krašto apsaugos sistemoje nėra susiję su konkrečiais korupcijos atvejais, jų kol kas aptikta nebuvo, tikina premjerė Inga Ruginienė. Anot jos, priemonių imamasi dėl ženkliai išaugusio finansavimo gynybai ir poreikio, kad šios lėšos būtų kaip įmanoma efektyviau panaudotos.
„Tikrai tai nesusiję su konkrečiais aptiktais ar neaptiktais korupcijos atvejais. Korupcijos atvejų kol kas nėra aptikta. Tiesa, mes kaip Vyriausybė, vos pradėję darbus peržiūrime daugybę sričių ir viena iš tų sričių – ypač atsižvelgiant į rekordinį finansavimą gynybai – yra ta, ar visos procedūros dabar yra nustatytos tinkamai ir ar užtenka skaidrumo bei griežtumo, kad būtume įsitikinę, jog kiekvienas euras būtų išleistas taip, kaip reikia“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Ruginienė.
Pasak ministrės pirmininkės, jai ir krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui susitikus su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovais paaiškėjo, kad esamame reglamentavime yra pilkųjų zonų, kurios vėliau gali skatinti gyventojus nepasitikėti priimamais sprendimais dėl gynybos.
„Su ministru turėjome konsultaciją su VPT vadovu bei jo komanda ir pamatėme, kad yra tam tikrų pilkųjų zonų, kurias galime stiprinti. Pirmiausia todėl mūsų pavedime pagrindinis siūlymas ir yra, kad darant didelius, svarbius pirkimus būtų vengiama tarpininkų ir perkama tiesiogiai iš gamintojų. Sprendimus dėl tokių pirkimų turi atlikti didesnis žmonių ratas ir ne tik iš KAM – platesnė ekspertų grupė. Procesai turi atliepti skaidrumą ir skatinti pasitikėjimą toliau didinti gynybos finansavimą“, – aiškino I. Ruginienė.
R. Kaunas: viešųjų pirkimų stiprinimo keliu judama nuo pirmos dienos
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo R. Kauno, nuo pat lapkričio mėnesio, kai jis tapo ministru, institucijoje yra peržiūrima viešųjų pirkimų tvarka, sistema ruošiama ateityje vis didėjančiam finansavimui.
„Šiuo keliu judame nuo pat pirmos darbo dienos. Net kai buvau kandidatas minėjau, kad tikrai yra poreikis peržvelgti procesus krašto apsaugos sistemoje, peržiūrėti KAM įsigijimų politiką bei taktiką, paruošti ministeriją ir visą sistemą vis didėjančiam finansavimui. Link to ir judame, tad tikrai sveikinu visą planą, kuris išdėstytas“, – Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo R. Kaunas.
Jo teigimu, Ministrų kabinetui jau yra pateiktas įstatymo projektas, kuriuo būtų keičiamas esamų gynybos pirkimus organizuojančių agentūrų statusas.
„Šios dienos data nereiškia, kad nuo šiandien pradėsime tai daryti. Šiuo planu mes jau judame, darbas vyksta koordinuotai su Vyriausybe nuo pat pirmos dienos. Jau esame pateikę Vyriausybės nutarimo projektą, kad būtų suteiktas centrinės perkančiosios organizacijos statusą tiek Gynybos resursų agentūrai, tiek Infrastruktūros valdymo agentūrai, tiek kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui“, – teigė ministras.
Anot jo, tai įrodo jau vykstantys krašto apsaugos sistemos auditai. Jis taip pat pritarė premjerei ir akcentavo didesnės darbo grupės svarbą, kad problemos viešųjų pirkimų sistemoje būtų identifikuotos kaip įmanoma tiksliau.
„Valstybės kontrolė jau šiandien vykdo auditus ir mes teikiame visą informaciją, kad atrastume visas silpniausias sistemos vietas. Tarpinstitucinio darbo grupė – būtina, kadangi vien iš KAM specialistų sudaryta komanda negali iki galo identifikuoti problemas, kurios matosi išorėje ar kurias pastebi kitos tarnybos, nors tai padėtų sustiprinti pačius procesus“, – sakė R. Kaunas.
Planavimas, procesų skaidrumas ir duomenų tvarkymas – pagrindiniai iššūkiai
Anot ministro, planuose yra užtikrinti, kad KAM aiškiau planuotų pirkimus ir rečiau šiuos planus keistų, skaidriau organizuotų susijusius procesus.
„Tarp pagrindinių keliamų iššūkių – planavimo iššūkiai, kas atliepia būtent siūlymus, jog turime aiškiau planuotis, rečiau keisti savo planus ir išvengti metų pabaigos sindromo, kai atrodo, kad kažko nespėjame, o lėšas reikia kažkaip greičiau įsisavinti. Tai turi būti daroma tolygiai ir tvarkingai“, – aiškino Vyriausybės narys.
„Toliau – procesų iššūkiai. Tai yra aiškus skaidrus kelias bei kriterijai, kaip iki sprendimų priėmėjų ateina visa reikalinga informacija su visų rizikų valdymu: finansai, korupcijos prevencija, įsigijimo strategijos. Viskas turi būti pateikiama aiškiai, kad sprendimus vėliau būtų sunku kvestionuoti, nes procese dalyvavo visos reikalingos tarnybos“, – kalbėjo R. Kaunas.
Pasak jo, viešųjų pirkimų procesuose taip pat bus griežčiau akcentuojama skaitmenizacija.
„Šiandien ministerijoje mes matome, kad duomenų kiekiai yra didžiuliai, juos reikia lyginti, pateikinėti Valstybės kontrolei ir kitoms institucijoms, tad skaitmenizacijos iššūkį tikrai matome ir jį atliepsime – procesai jau prasidėjo“, – tikino ministras.
„Darbine prasme, mes didžiąją dalį sprendimų priėmimo kelių šiandien analizuojamės, identifikuojame probleminės vietas, bendradarbiaujame su VPT, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kad užkardytume galimas spragas bei aiškiai, tiksliai sukoordinuotume, kaip sprendimai yra priimami“, – apibendrino KAM vadovas.
VPT vadovas Darius Vedrickas tuo metu teigė, kad pasiūlymai bei užsibrėžti tikslai, jei bus įgyvendinti, garantuos labiau patikimus procesus krašto apsaugos sistemoje.
„Šie įgyvendinti pasiūlymai tikrai leis užtikrinti kokybiškesnius, skaidresnius ir geresnius viešuosius pirkimus. Iš kitos pusės, turime kalbėti ir apie didesnį pasitikėjimą valstybe – kad ji geba valdyti jai skirtus resursus valdyti efektyviai ir racionaliai“, – žurnalistams sakė D. Vedrickas.
„Iš VPT būtų palinkėjimas, kad šie veiksmai neliktų tik popieriuje ir jie būtų įgyvendinti kasdienėje veikloje“, – pridūrė tarnybos direktorius.
ELTA primena, kad 2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso auga iki 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos KAM asignavimams.
2025-ųjų biudžete patvirtintos lėšos krašto apsaugai siekė 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. nuo BVP, papildomai dar 800 mln. eurų buvo padidintas skolinimosi gynybai limitas.
Tad Lietuva pernai gynybai iš viso skyrė apie 4,1 proc. nuo BVP, o šiemet gynybos finansavimas auga beveik 1,6 mlrd. eurų – šiai sričiai bus skiriama apie 14 proc. visų biudžeto išlaidų.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas 2025-ųjų sausį.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
