Seimo darbo grupei tęsiant darbą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo tobulinimo, premjerė Inga Ruginienė sako paprašiusi jos narių baigus veiklą padaryti kuo daugiau viešų susitikimų, kurių metu būtų aptartos parengtos pataisos.
„Aš pati kai ėjau su antra pensijų pakopa (reforma — ELTA), tikrai turėjome daug nemalonių susitikimų, įvairių, su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis, bet mes jų nebijojome. Man atrodo, kad mes, kaip politikai, turime nebijoti įvairių skirtingų nuomonių, o girdėti ir bandyti visoje šitoje masėje, matydami, kad pokyčių tikrai reikia, mokėti atrasti kompromisą. Čia yra aukščiausia, man atrodo, forma, kuomet politikas sugeba išgirsti, įtikinti, kad pokytis reikalingas, ir sprendime atrasti kompromisą“, — naujienų portalo „Lrytas“ laidoje kalbėjo Vyriausybės vadovė.
I. Ruginienė pripažino, kad pernai to pritrūko. Tačiau, jos žodžiais, taip atsitiko ne todėl, kad politikai turėjo kažkokių blogų tikslų.
„Tiesiog mes matėme pokyčio būtinybę ir galbūt pasirinkome ne tuos reikiamus metodus. Šiandien tikrai džiaugiuosi, kad Seime tas procesas vyksta visiškai gerai, darbo grupė dirba intensyviai — ten ir opozicija yra įtraukta su savo pasiūlymais, visuomeninės organizacijos gali teikti pasiūlymus. Taip pokyčiai ir turėtų vykti“, — sakė premjerė.
I. Ruginienės nuomone, galima daug ko pasimokyti iš praėjusių metų pabaigoje dėl LRT susidariusios situacijos.
„Emocijos, kai ima viršų, tai kartais tu prarandi tam tikrą darbinį racionalumą. Matyt, šito reikėtų pasimokyti“, — laidoje aiškino ji.
Kartu premjerė pažymėjo, kad dėl protestų už laisvą žodį jai liko klausimų.
„Apie LRT užvaldymą net kalbos nėra ir tu niekada negalvojai apie tai, bet tu ėjai su tam tikrais struktūriniais pakeitimais, kurie visiškai nesisieja su ta tematika, dėl ko buvo protestas. Tai šiek tiek toks buvo jautrus momentas, kai pradedi klausti, kodėl, gal kažką tu ne taip išaiškinai, gal informacijos pritrūko, gal kažką ne taip padarei, kad žmonėms paaiškintum. Nėra jokio noro užvaldyti“, — dėstė Vyriausybės vadovė.
Anot I. Ruginienės, atvirkščiai, yra noras stiprinti visuomeninį transliuotoją.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
