Šiemet į 1317 bendrojo lavinimo mokyklų susirinks apie 400 tūkstančių mokinių.
Sveikindamas su Rugsėjo 1-ąją švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad šiemet tikimasi sulaukti daugiau pirmokų negu pernai – apie 31 tūkstantį. Baigiamiesiems brandos egzaminams šiais mokslo metais rengsis apie 37 tūkst. abiturientų vidurinėse mokyklose ir gimnazijose bei 9400 antrakursių profesinėse mokyklose.
Ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, šiemet iš esmės baigtas mokyklų tinklo optimizavimas. Tose vietose, kur dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus lieka pustuščiai erdvūs mokyklų pastatai, steigiami daugiafunkciniai centrai. Čia po vienu stogu įsikurs mokykla, biblioteka, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kultūros centras ar kitos vietos bendruomenei reikalingos įstaigos, kurių veikla netrukdo ugdymo procesui. Septyni tokie centrai bus atidaryti Alytaus, Mažeikių, Pasvalio ir Rokiškio savivaldybėse.
Pasak G. Steponavičiaus, savo naudą jau įrodė šiemet pradėtas taikyti ikimokyklinio ugdymo krepšelis, supaprastintos vaikų darželių steigimo sąlygos. Per nepilnus metus buvo įsteigtai ir savo veiklą pradeda dešimtys naujų ikimokyklinio ugdymo grupių. Nuo šių mokslo metų Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse startuoja neformalaus ugdymo krepšelio skyrimo projektas. Tikimasi, kad nuo kitų mokslo metų šalies mastu pradėjus taikyti tokį finansavimo modelį bus sudaryta galimybė didesnei daliai moksleivijos įsitraukti į popamokinę veiklą.
Šiais mokslo metais dėmesys bus sutelktas mokyklų savarankiškumo stiprinimui ir kūrybingumo sklaidai. Pasak švietimo ir mokslo ministro, bus steigiamas mokyklų pažangos fondas, iš kurio lėšų bus skatinamos gerai dirbančios ir padedama turinčioms problemų mokykloms, taip pat visokeriopai bus skatinami kūrybinės partnerystės projektai.
„Šie metai bus ypatingi lenkų, rusų, baltarusių mokykloms, kuriose stipriau negu iki šiol bus mokoma valstybinės lietuvių kalbos. Nuoširdžiai prašau nepasiduoti neatsakingoms iniciatyvoms organizuoti valstybinės kalbos ignoravimo ir nepaklusimo Švietimo įstatymui akcijas”, – pabrėžė ministras.
Jo teigimu, didžiausias iššūkis, atrodytų, laukia dabartinių vienuoliktokų, kurie kartu su lietuviškų mokyklų bendraklasiais pradeda mokytis pagal vienodas lietuvių kalbos ir literatūros programas ir 2013 m. laikys bendrą egzaminą.
Švietimo ekspertai ir lietuvių kalbos specialistai pateikė siūlymus, kaip įvertinti abiturientų iš mokyklų tautinės mažumos kalba žinias pereinamuoju laikotarpiu. Egzaminas truks viena valanda ilgiau (iš viso 4 val.). Rašydami rašinį, mokiniai galės remtis ne vien lietuvių autorių, bet ir gimtosios kalbos, pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių rašytojų kūriniais, taip pat žodynais, kad pasitikrintų žodžių rašybą. Kiti vertinimo aspektai paaiškės 2012 m. pavasarį, kai būsimieji dvyliktokai išlaikys bandomąjį egzaminą. Įvertinus, kokių klaidų padaryta daugiausia, atitinkamai abiturientų naudai bus pakoreguotos ir vertinimo normos. Tikiu, sako ministras, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas taps ne problema, o galimybe – gabus, puikiai lietuviškai kalbantis jaunimas nesunkiai įveiks nedidelį papildomų žinių kalnelį.
Kiek užtruks šis pereinamasis laikotarpis, G. Steponavičius, dabar nesiėmė prognozuoti. Pasak jo, gal jau po kelerių metų per bandomąjį egzaminą abiturientai parodys puikias žinias, tai nulems mokinių pasirengimo lygis. Vienodi reikalavimai bus įgyvendinami palaipsniui, kiekvienoje klasėje pastiprinant kalbos mokymą.
Nuo šių mokslo metų pradinėse klasėse prisidės vidutiniškai po vieną savaitinę lietuvių kalbos pamoką, 5-10 klasėse – po 2 savaitines pamokas (lietuvių kalbos pamokų bus tiek pat, kaip ir lietuviškose mokyklose) ir vidutiniškai po 1,5 papildomos pamokos 11-12 klasėse. Lietuviškai bus mokomos Lietuvos istorijos bei geografijos temos bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtąja lenkų, rusų ar baltarusių kalba. Gimtosios kalbos mokymui skiriama tiek pat pamokų, kaip ir iki šiol.
Savo mokyklose mokiniai ras jiems reikalingą mokymosi medžiagą – parengtus istorijos ir geografijos vadovėlių priedus lietuviškai mokytis Lietuvos istoriją arba geografiją, lietuvių kalbos ir istorijos vadovėlius bei elektroninę lietuvių literatūros chrestomatiją 11 klasėms.
„Noriu išsklaidyti nerimą ar galimas baimes dėl reikalavimų valstybinės lietuvių kalbos mokėjimui – ypač tų, kurie pedagoginį išsilavinimą įgijo ne Lietuvoje. Mokytojai, turintys tik antrąją kalbos mokėjimo kategoriją, Vyriausybės nutarimu, reikalingą trečiąją galės įgyti iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. Jau pradėti rengti seminarai norintiems patobulinti lietuvių kalbos įgūdžius ir pasirengti išlaikyti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją”, – sako ministras G. Steponavičius.
Kartu jis mini ir Vyriausybės sprendimus, kurie sukuria dar palankesnes sąlygas plėtoti mokyklų tautinės mažumos kalba tinklą ar sudaryti klases mišriose mokyklose. Patvirtintos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės leidžia išlaikyti mokyklas tautinių mažumų kalba net ir mažėjant mokinių skaičiui. Tautinių mažumų gyvenamose vietovėse esančios mokyklos, kuriose mokoma lietuvių ir tautinių mažumų kalba, galima steigti mažesnes vienuoliktas klases: minimalus mokinių skaičius – 10, kai kitose vietovėse – 15. Jaunesnėse klasėse mažiausias mokinių skaičius apskritai nenustatomas.
Šių metų liepą Vyriausybės sprendimu dar 5 proc. padidintas krepšelis tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams, kad mokyklos kompensuotų galimas papildomas išlaidas lietuvių kalbos pamokoms, naujiems vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar mokyklos tautinių mažumų kalba gaus 21 proc. didesnį krepšelį negu kitos mokyklos, pabrėžia ministras.
Lengvatos yra numatytos ir didžiuosiuose mietuose bei savivaldybių centruose esančioms vidurinėms mokykloms – jos gali turėti viena 11 ar 12 klase mažiau nei mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba. Be to, lietuviškos mokyklos savo mokiniams, priklausantiems tautinėms mažumoms, privalo sudaryti sąlygas mokytis gimtosios kalbos.
