Žiemą, ypač kalnuotose vietovėse, grandinės ant ratų dažnai tampa vieninteliu būdu saugiai įveikti apledėjusius ar storu sniego sluoksniu padengtus kelių ruožus. Tačiau neteisingai parinktos ar sumontuotos grandinės gali būti ne tik neveiksmingos, bet ir smarkiai pažeisti automobilį. Toliau pateikiama svarbiausia informacija, kaip teisingai išsirinkti ir naudoti grandines, kad kelionė būtų saugi ir nepareikalautų brangių remonto išlaidų.
Ne kiekvienas automobilis gali važiuoti su grandinėmis. Tai – dažna vairuotojų klaida. Dalis automobilių, ypač turinčių didelius ratlankius, žemo profilio padangas arba labai ankštas ratų arkas, apskritai nėra pritaikyti klasikinių metalinių grandinių naudojimui.
Po grandinių sumontavimo tarp padangos ir pakabos elementų ar ratų arkos gali nebelikti pakankamai vietos. Keli šimtai metrų tokio važiavimo gali baigtis grandinės trynimusi į kėbulo detales, išplėštomis apsaugomis, pažeistais stabdžių vamzdeliais ar ABS davikliais. Taip rizikuojama ne tik pačiomis grandinėmis, bet ir padangomis, ratlankiais, pakaba bei kėbulu.
Prieš perkant grandines būtina perskaityti automobilio naudojimo instrukciją ir pasitikrinti:
- ar konkrečiam automobilio modeliui leidžiama naudoti grandines,
- kuriems padangų dydžiams jos yra leidžiamos,
- kokio storio (skersmens) grandinės yra maksimaliai leidžiamos.
Kaip parinkti grandines pagal padangos dydį?
Grandinės turi tiksliai atitikti padangos dydį. Padangos žymėjimą rasite ant jos šono, pavyzdžiui: 205/55 R16. Šis žymėjimas reiškia:
- 205 – padangos plotis milimetrais,
- 55 – profilio aukštis procentais nuo pločio,
- R16 – ratlankio skersmuo coliais.
Pagal šiuos parametrus parenkamas grandinių dydis. Paprastai ant pakuotės nurodomas sąrašas padangų dydžių, kuriems tinka konkretus grandinių komplektas.
Per mažos grandinės:
- bus labai sunkiai užmaunamos,
- dažnai nepavyks jų tolygiai išdėstyti ant padangos,
- gali tempti padangą, o grandinių elementai bus per daug įtempti.
Per didelės grandinės:
- bus per laisvos,
- gali nuslysti nuo rato,
- važiuojant daužysis į ratų arką, kėbulą ir pakabą,
- gali nutrūkti ir padaryti rimtą žalą automobiliui.
Ir per mažos, ir per didelės grandinės yra pavojingos, todėl jų naudoti negalima.
Kurias grandines ant ratų pasirinkti?
Dažniausiai vairuotojams siūlomi trys pagrindiniai sprendimai:
Klasikinės metalinės grandinės
Tai populiariausias ir patikimiausias variantas. Metalinių narelių grandinės dažniausiai suformuoja rombo raštą. Pagrindiniai jų privalumai:
- labai gera trauka ant sniego ir ledo,
- ilgaamžiškumas ir atsparumas nusidėvėjimui,
- tinka vairuotojams, kurie dažnai susiduria su sudėtingomis žiemos sąlygomis.
Trūkumai:
- reikia pakankamai vietos ratų arkoje,
- būtina teisingai įtempti ir patikrinti po sumontavimo,
- montavimas dažnai užima daugiau laiko ir reikalauja daugiau fizinių pastangų.
Tekstilinės „kojinės“ (padangų uždangalai)
Audinio tipo uždangalai yra žymiai plonesni už metalines grandines, todėl dažnai tampa išeitimi ten, kur tradicinėms grandinėms paprasčiausiai nėra vietos. Jų ypatybės:
- labai greitas ir paprastas montavimas,
- mažesnė rizika pažeisti kėbulą ar pakabos detales,
- tinka automobiliams su mažu tarpu ratų arkoje.
Pagrindinis trūkumas – paprastai trumpesnis tarnavimo laikas, ypač jei dažnai važiuojama prastu, nelygiu keliu ar mišria danga (sniegas su atidengtais asfalto ruožais).
Išoriniai „spider“ tipo sprendimai
Tai sistemos, montuojamos tik išorinėje rato pusėje, dažniausiai naudojant specialų adapterį, pritvirtintą prie ratlankio. Pagrindiniai privalumai:
- labai patogus ir gana greitas montavimas,
- nereikia daug vietos ratų arkoje iš vidinės pusės,
- užtikrinama labai gera trauka ir patogus naudojimas vairuotojams, kurie dažnai važiuoja į kalnus.
Pagrindinis trūkumas – aukšta kaina. Tai sprendimas tiems, kurie reguliariai lankosi kalnuose ir nori maksimaliai sumažinti grandinių montavimo nepatogumus šaltyje.
Kada galima ir kada privaloma naudoti grandines?
Lietuvoje grandines leidžiama naudoti tik tada, kai kelias padengtas sniegu. Važiavimas su grandinėmis ant švaraus asfalto:
- sparčiai gadina tiek grandines, tiek padangas,
- gali pažeisti kelio dangą,
- laikomas pažeidimu ir užtraukia baudą.
Taip pat yra kelio ruožų, pažymėtų privalomą grandinių naudojimą nurodančiu ženklu (C-18). Jei toks ženklas pastatytas, o vairuotojas važiuoja toliau be grandinių, jam gresia bauda ir įspėjimai. Įvykus eismo įvykiui, gali kilti problemų dėl draudimo išmokos, nes vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles.
Alpių šalyse tokie kelio ženklai pasitaiko kur kas dažniau nei Lietuvoje. Vykstant žiemą į kalnus, reikėtų iš anksto numatyti, kad dalis kelio ruožų gali būti pažymėti privalomų grandinių ženklu, kai kelias yra apsnigtas.
Ant kurių ratų montuoti grandines?
Grandinės visada montuojamos ant varomosios ašies ratų:
- priekiniais ratais varomam automobiliui – ant priekinių ratų,
- galiniais ratais varomam automobiliui – ant galinių ratų.
Automobiliuose su visų ratų pavara (4×4) idealiausia grandines montuoti ant visų keturių ratų – taip užtikrinamas geriausias sukibimas ir stabilumas. Jei turimas tik vienas grandinių komplektas (t. y. dviem ratams), dažniausiai rekomenduojama jas montuoti ant priekinės ašies, tačiau prieš tai būtina pasitikrinti automobilio gamintojo nurodymus instrukcijoje, nes kai kurių visų varomų ratų sistemų gamintojai gali rekomenduoti kitokį sprendimą.
Kaip uždėti grandines ir ką patikrinti pajudėjus?
Prieš montuojant grandines, automobilis turi stovėti kiek įmanoma lygesnėje vietoje. Rekomenduojama tokia veiksmų seka:
- Išimkite grandines, ištiesinkite jas ir įsitikinkite, kad jos nesusipynusios.
- Tvarkingai išdėliokite grandinę ant žemės taip, kad ji būtų paruošta užmauti ant rato.
- Uždėkite grandinę ant padangos, stengdamiesi ją iš karto paskleisti kuo tolygiau per visą protektorių.
- Sujunkite ir užsekite grandinės užraktus pagal gamintojo instrukciją – paprastai išorinėje rato pusėje.
- Įsitikinkite, kad po uždėjimo grandinė yra įtempta ir nėra laisvai kabančių galų ar kilpų.
Po pirmojo montavimo būtina:
- pajudėti ir nuvažiuoti kelis metrus nedideliu greičiu,
- vėl sustoti ir apžiūrėti grandines – jos turi būti tolygiai pasiskirsčiusios ant padangos ir neišsitampiusios,
- jei girdite stiprius metalinius beldimus į ratų arką ar kėbulą, nedelsdami sustokite ir patikrinkite, ar grandinės nesusisuko, neatsipalaidavo ar nenuslydo nuo rato.
Tekstiliniai uždangalai (vadinamos „kojinės“) montuojami paprasčiau, tačiau galioja ta pati taisyklė – po kelių metrų važiavimo reikia sustoti ir pasitikrinti, ar audinys guli tolygiai. Nelygiai uždėtas uždangalas:
- blogina sukibimą,
- greičiau susidėvi arba plyšta.
Didžiausia klaida – pirmą kartą grandines bandyti uždėti jau kalnuose, pūgoje ir tamsoje. Tai reikėtų bent kartą išbandyti namų sąlygomis – sausai, šviesoje ir be skubėjimo. Taip išmoksite veiksmų seką ir suprasite, kiek laiko iš tiesų užima montavimas.
Taip pat būtina prisiminti greičio ribojimą. Daugumoje grandinių naudojimo instrukcijų nurodomas maksimalus rekomenduojamas važiavimo greitis – dažniausiai iki 50 km/val.. Greitesnis važiavimas stipriai didina grandinių nutrūkimo ir automobilio pažeidimų riziką.
