Rusijos penktosios kartos naikintuvas „Su-57“, dar vadinamas „Felon“, papildytas nauju tikslaus smūgio raketiniu ginklu. Pasak ekspertų, tai ženkliai padidins šio lėktuvo puolamuosius pajėgumus, ypač vykdant operacijas prieš gerai saugomą oro erdvę.
Ukrainai tai dar vienas nerimą keliantis ženklas. Šis lėktuvas, kurį kuria „Suchoj“ biuras, yra laikomas pagrindiniu Rusijos atsaku į JAV sukurtus „stealth“ naikintuvus, tokius kaip „F-35 Lightning II“ ir „F-22 Raptor“. Nors „Su-57“ kūrimas nuolat susiduria su sunkumais, jo buvimas mūšio lauke jau dabar turi pastebimą poveikį.
2024 metais Rusijos gynybos pajėgos gavo tik šešis naujus „Su-57“, tačiau tai nesutrukdė šiam naikintuvui išlikti aktyviu kariniame žemėlapyje. Dabar žvalgybos kanalai praneša apie naują, iki šiol neviešintą raketą, su kuria „Su-57“ buvo pastebėtas skrydžio metu.
Manoma, kad tai galėtų būti atnaujinta „Kh-69“ versija – preciziška, manevringa raketa, kurios veikimo nuotolis siekia apie 290 kilometrų. Ji kurta taip, kad galėtų smogti strateginiams taikiniams, vadavietėms, šaudmenų sandėliams, transporto mazgams, ir tai daryti neįkrentant į priešo radarų akiratį.
Ši raketa pasižymi minimaliu radaro atspindžiu ir naudoja tiek GLONASS, tiek inercinę navigaciją. Kita versija – tai modifikuotas hipergarsinis „Kinžal“ (Kh-47M2), kuris galėtų būti integruotas į „Su-57“ ginkluotę.
Nors tokia raketa leistų dar galingesnius smūgius, jos išorinė montavimo forma padidintų lėktuvo radarinį matomumą, todėl galimai sumažintų „stealth“ efektyvumą. Tiek „Kh-69“, tiek „Kinžal“ jau yra smogę Ukrainos objektams, nuo energetikos infrastruktūros iki šiluminių elektrinių.
Šios raketos dažnai pasiekia taikinius net ir esant aktyviam priešlėktuviniam gynybos veikimui. Tai dar kartą patvirtina, kad naujos kartos ginkluotė tampa vis sunkiau neutralizuojama, ypač kai derinama su pažangia orlaivio platforma.
Analitikai beveik neabejoja, kad naujasis ginklas bus išbandytas būtent Ukrainoje, tikėtina, jau artimiausiu metu. Deja, tai reikš dar daugiau sunaikintos infrastruktūros ir žmonių aukų.
Su-57 kol kas neturi reikšmingo eksporto sėkmės, šiuo metu juo domisi tik tokios šalys kaip Alžyras, Indija ar Egiptas. Tačiau Kremlius tikisi, kad tokie technologiniai patobulinimai, kaip nauja raketa, padės parodyti, kad šis naikintuvas gali įveikti Vakarų technologijas.
Tai itin svarbu Rusijai, kuri šiuo metu bando išlaikyti savo autoritetą šiuolaikinės karinės technikos rinkoje. Ypač turint omenyje, kad Vakarų šalys turi daug pranašesnį skaičių pažangių naikintuvų, vien JAV jau turi per 1 000 „F-35“ vienetų, o Kinija plečia savo „J-20“ flotilę.
Rusija neslepia, kad aktyviai vysto šeštosios kartos ginklų sistemas, nuo dirbtinio intelekto integravimo iki bendradarbiavimo su bepiločiais aparatais, pavyzdžiui, „S-70 Ochotnik“. Šios iniciatyvos leidžia Su-57 tapti dar pavojingesniu priešininku ateities konfliktuose.
Pasak karo ekspertų, net jei dabartinis karas Ukrainoje pasiektų paliaubas ar taiką, Rusijos ambicijos nesustos. Kremliaus strategijoje modernizacija – prioritetas, o „Su-57“ toliau bus vienas pagrindinių elementų potencialiose konfrontacijose su NATO šalimis.
Nors kol kas „Su-57“ išlieka labiau simboliniu nei masiniu ginklu, jo nuolatinis tobulinimas ir naujų ginklų integravimas kelia nerimą. Jei Rusijai pavyks sėkmingai išbandyti naują raketą realiomis sąlygomis, o Ukraina tam tampa tarsi bandymų poligonu, tai gali paskatinti kitus šalių sprendimus dėl savo oro erdvės stiprinimo.
