Šiandienos Rusijos aviacijos sektoriuje vis dažniau pasikartoja viena ir ta pati schema, grandioziniai pažadai, politinis triukšmas, o galiausiai ir tylus fiasko. Naujausias to pavyzdys yra lengvojo keleivinio lėktuvo „Bajkal“ projektas, kuris dar visai neseniai buvo pristatomas kaip modernus sovietinio „An-2“ įpėdinis.
Apie jo serijinę gamybą kalbėta entuziastingai, prognozuota dešimtys gaminamų vienetų iki 2030 metų, o dabar – oficialus patvirtinimas, kad viskas sustojo. Kremliaus atstovai ir valstybinė žiniasklaida tvirtino, jog „Bajkal“ ne tik patenkins Rusijos vidaus poreikius, bet ir taps eksporto preke.
Vis dėlto, realybė kitokia. Pranešama, kad šis projektas atsidūrė aklavietėje, o vietoj pažangos liko tik politinių pažadų nuotrupos. Apie tai prabilo ne bet kas, o pats prezidento Vladimiro Putino atstovas Tolimųjų Rytų federaliniame apygardos regione Jurijus Trutnevas.
Ši žinia ypač reikšminga kontekste, kai Rusija, dėl karo Ukrainoje ir įvestų sankcijų, bando sustiprinti vietinę pramonę ir ieško alternatyvų importui. Tačiau „Bajkal“ projekto žlugimas rodo, kad viena yra kurti pažadus, visai kas kita – juos realiai įgyvendinti.
Nuo vilčių iki viešo pripažinimo, kad nepavyko
Lėktuvas „Bajkal“ buvo vystomas nuo 2019 metų, projektą įgyvendino bendrovė „Baikal Engineering“, priklausanti Uralskų civilinės aviacijos gamyklų grupei. Pradinė vizija – pakeisti legendinį, bet seniai morališkai pasenusį „An-2“ orlaivį, kuris buvo eksploatuojamas dar nuo praėjusio amžiaus vidurio.
Pagal oficialius planus, masinė „Bajkal“ gamyba turėjo prasidėti jau 2024 metais, o pirmasis skrydis buvo numatytas dar šiemet. Lėktuvas buvo projektuojamas taip, kad galėtų gabenti iki 9 keleivių arba 2 tonas krovinio, idealiai tiktų regioninėms avialinijoms, ypač nutolusiuose ir sunkiai pasiekiamuose Rusijos regionuose.
Tačiau dabar oficialiai patvirtinta – šis projektas įstrigo. J. Trutnevas Dūmos posėdyje pareiškė, kad darbas su „Bajkal“ konstrukcija pasiekė aklavietę, o gamybos planai yra atšaukti. Užuot toliau vystę šią naują platformą, Rusijos valdžia ketina grįžti prie senojo „An-2“ ir bandyti jį perprojektuoti.
Kur dingo planuoti šimtai lėktuvų?
Pagal Rusijos vyriausybės 2021 metais patvirtintą nacionalinį aviacijos pramonės plėtros planą, iki 2030 metų turėjo būti pagaminta net 139 vienetai „Bajkal“ lėktuvų. Jie buvo pristatomi kaip patikimi, universalūs, pigūs eksploatuoti ir technologiškai modernūs.
Tačiau iš „Kommiersant“ šaltinių aiškėja, kad konstravimo metu buvo padaryta tiek daug inžinerinių klaidų, kad visa konstrukcija praktiškai buvo netinkama naudojimui. Lėktuvas, kaip rašoma, „turėjo būti perkonstruotas nuo nulio“.
Tai ženklas, kad net ir svarbiausi strateginiai projektai stringa dėl menko valdymo, technologinio atsilikimo ar paprasčiausio kompetencijos trūkumo.
Sisteminės Rusijos aviacijos problemos
„Ukraińska Prawda“ primena, kad „Bajkal“ toli gražu ne vienintelis nepavykęs Rusijos projektas. Kaip pavyzdį galima paminėti ir keleivinius lėktuvus „Suchoj Superjet 100“. Pagal Maskvos planus, 2023 – 2024 metais jų turėjo būti pagaminta 108 vienetai. Realybė ta, kad nuo karo Ukrainoje pradžios pavyko pagaminti tik septynis.
Tokie rezultatai rodo gilėjančias Rusijos civilinės aviacijos problemas, trūksta vakarietiškų komponentų, kvalifikuotų specialistų, o importo pakeitimo politika susiduria su objektyviomis technologinėmis ribomis. Pramonė stumiama į uždarą ciklą: pažadai – nesėkmė – nauji pažadai.
Antisovietiškas simbolis tampa būtinybe
J. Trutnevo pareiškimas, kad dabar bus bandoma „perprojektuoti An-2“, liudija dar vieną ironiją – Sovietų Sąjungos laikais sukurtas, tačiau nebeaktualus lėktuvas vėl grąžinamas į planus. Tai savotiškas simbolinis pralaimėjimas Rusijos ambicijoms, technologijos, kurių pasaulis atsisakė prieš pusšimtį metų, tampa realia būtinybe dabartinėje sistemoje.
Panašu, kad vietoje to, kad žengtų į priekį, Rusijos aviacijos pramonė suka atgal – ne dėl pasirinkimo, o dėl būtinybės.
„Bajkal“ žlugimas yra aiškus priminimas, kad inžinerinė kompetencija, technologinė pažanga ir rinkos logika negali būti pakeista vien propaganda. Rusijos bandymai kurti modernią aviacijos infrastruktūrą iš esmės stringa.
Tai nėra vien pavienis projektas – tai sisteminis simptomas, rodantis, jog „importo pakeitimo“ politika, kuria Kremlius taip giriasi, realybėje yra labai silpnos bazės. Kol politikai piešia vizijas, realūs orlaiviai lieka tik maketais arba koncepcijomis. Ir panašu, kad Rusijos lėktuvų gamyba dar ilgai skraidys tik popieriuje.
