Rusija dar kartą įrodė, kad jokios Ukrainos teritorijos negali jaustis saugios, net ir tos, kurios yra toliau nuo tiesioginių fronto linijų.
Liepos pabaigoje Černihivo srityje įvykdytas smūgis į vieną svarbiausių Ukrainos kariuomenės mokymo centrų rodo, kaip sistemingai ir strategiškai Rusija taikosi į karinę infrastruktūrą. Ši ataka išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą viešai paskelbtas momentas, kai į taikinį smogia dvi itin pavojingos „Iskander“ raketos.
Vaizdo įrašas, kurį išplatino Rusijos gynybos ministerija, sukėlė didelį rezonansą ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje. Jame matyti, kaip virš centro pakyla žvalgybinis dronas, o netrukus pasipila galingi sprogimai.
Pirmasis iš jų palieka didelį kasetinės bombos žymę, antrasis – įprastą sprogimo kraterį. Visa tai įvyko vos už keliolikos kilometrų nuo Baltarusijos sienos, kur ne kartą buvo įtariama, jog gali vykti koordinuota karinė veikla tarp Minsko ir Maskvos.
Ši ataka nėra atsitiktinė. Rusijos pastangos slopinti Ukrainos karių rengimą tęsiasi jau ne vienerius metus. Tačiau šį kartą smūgis atskleidė dar vieną svarbų aspektą, jog Maskva sąmoningai naudoja aukštos tikslumo ginklus, siekdama smogti net į santykinai mažas, bet strategiškai reikšmingas taikinius.
Smūgis tiesiai į kariuomenės širdį
Liepos 29 dienos naktį netoli Hončarivskės, esančios vos už 17 kilometrų nuo Baltarusijos sienos, driokstelėjo du galingi sprogimai. Čia įsikūręs vienas pagrindinių Ukrainos karių rengimo centrų. Būtent čia prieš siunčiant į frontą mokomi šimtai karių, tiek naujokų, tiek mobilizuotų specialistų.
Pasak Ukrainos pareigūnų, šiai atakai buvo ruošiamasi iš anksto. Iš pradžių virš mokymo teritorijos pasirodė žvalgybinis dronas ir tai rodo koordinuotą operaciją, kuriai buvo skirta daug laiko ir išteklių. Po kelių minučių atskrido dvi raketos, viena su kasetine, kita su standartine skeveldrine kovine galvute.
Šios „Iskander“ raketos, turinčios galimybę skrieti daugiau nei 7 000 kilometrų per valandą greičiu, gali sunaikinti net labai stipriai įtvirtintus objektus. Jos pasižymi ne tik dideliu tikslumu, bet ir gebėjimu pralaužti kai kurias oro gynybos sistemas, todėl tampa itin pavojingu ginklu karo sąlygomis.
„Iskander“ smūgis ne tik į taikinį, bet ir į psichologiją
Rusija dažnai naudoja „Iskander“ raketas kaip psichologinio spaudimo priemonę. Tai ne tik fizinė grėsmė, tai ir signalas, kad Ukraina negali jaustis saugi niekur, net ir gerai įtvirtintuose bei strategiškai svarbiuose taškuose.
Šio tipo raketos taip pat gali būti ginkluotos branduolinėmis galvutėmis, todėl kiekvienas jų paleidimas sukelia didelį nerimą tarptautinėje bendruomenėje. Tiesa, šįkart naudotos konvencinės kovinės galvutės, viena jų buvo kasetinė, kita skeveldrinė.
Toks derinys dažnai taikomas tam, kad būtų pasiekta maksimaliai destruktyvi galia tiek žmonėms, tiek technikai. Šiuo atveju, kaip ir daugybėje ankstesnių, Rusija bandė ne tik sunaikinti infrastruktūrą, bet ir išgąsdinti, išblaškyti karių pasirengimą.
Nors oficialios informacijos apie aukas nėra, manoma, kad dėl naujojo kariuomenės vado įsakymo nekaupti karių didelėse grupėse atvirose erdvėse aukų pavyko išvengti.
Ukrainos prisitaikymas
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, mokydamosi iš praeities, keičia savo elgsenos modelį. Vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis neseniai išleido įsakymą, kuriuo uždrausta kariams telktis į dideles grupes mokymo centruose.
Tai ne teorinis įsakymas, o atsakas į jau anksčiau vykdytus raketų smūgius, kai netektys buvo milžiniškos vien dėl to, kad šimtai karių tuo pačiu metu treniravosi atviroje erdvėje.
Nors vaizdo įraše matyti išskleisti palapinių miesteliai, nebuvo fiksuojama didelių žmonių grupių. Tai leidžia manyti, kad Ukrainos kariuomenė sugebėjo perorientuoti savo veiklą, kad būtų kuo mažiau nuostolių net ir atakos atveju.
Tokie pokyčiai yra būtini, nes karo dinamika keičiasi, o priešo ginkluotė tampa vis sudėtingesnė ir tikslesnė.
Nauja Ukrainos realybė
Ši ataka parodė, kad saugūs nuo smūgių nėra net ir pačios saugiausios vietos. Netoliese esanti Baltarusija, kuri dažnai minima kaip galimas sąjungininkas ar logistinė Rusijos atrama, taip pat kelia papildomą įtampą.
Rusijos raketų panaudojimas šalia šios sienos siunčia signalą ir NATO valstybėms, jog šiame kare bet kuris pasienis gali tapti aktyviu frontu. Ukrainos gynybos sistema priversta veikti keliuose lygmenyse, ne tik ginantis nuo frontinių puolimų, bet ir stebint bei neutralizuojant raketines grėsmes šalies gilumoje.
Šiuo metu svarbiausias Ukrainos tikslas yra užtikrinti, kad kariai būtų apsaugoti ne tik mūšio lauke, bet ir treniruočių metu. Nes būtent nuo jų pasirengimo ir saugumo priklauso fronto ateitis.
