Tankai ilgą laiką buvo vienas pagrindinių karinių konfliktų simbolių. Galingi, šarvuoti, neįveikiami. Tačiau šiandien, kai mūšių eigą vis dažniau lemia bepiločiai orlaiviai, preciziški smūgiai iš oro ir skaitmeninės technologijos, atrodytų, tankų reikšmė mažėja. Tačiau ne Rusijoje.
Agresiją prieš Ukrainą pradėjusi valstybė tankus laiko viena pagrindinių savo karinės galios ašių ir tai rodo ne tik skaičiai, bet ir investicijos.
Prancūzijos žiniasklaida atkreipia dėmesį į grėsmingą tendenciją. Rusija aktyviai stiprina tankų parką – gamina naujus, remontuoja senus ir formuoja vadinamąją strateginę atsargą. Nors per dvejus karo metus neteko tūkstančių tankų, šalis ne tik neatsisako jų naudojimo, bet netgi didina gamybos apimtis.
Tankų pramonė veikia visu pajėgumu
Remiantis analitikų portalu „Oryx“, nuo plataus masto karo pradžios Rusija neteko apie 4 000 tankų. Tai istoriškai milžiniškas skaičius. Tačiau „Le Figaro“ pastebi, kad šie nuostoliai kol kas netapo stabdžiu.
Rusijos gamyklos dirba be poilsio, gamindamos naujus T-90M modelius ir atnaujindamos senuosius, dar sovietmečiu pagamintus T-54, T-55, T-62 ar T-80.
Pasak prancūzų šaltinių, vien 2023 metais buvo suremontuota 11–12 tūkst. tankų. Tiesa, ekspertai įspėja, kad tokie skaičiai gali būti pernelyg optimistiniai, dar 2021 metais sovietinių tankų atsargos siekė 12 tūkstančių vienetų. Vadinasi, remonto resursai išsenka.
Technologijos keičia karo taisykles
Kodėl nuostoliai sumažėjo? Ne todėl, kad Rusija mažiau kariauja, o todėl, kad mažiau naudoja tankus. Fronto linijose juos vis dažniau keičia lengvesni, mobilesni sprendimai – motociklai, visureigiai, dronai.
Dronų evoliucija iš esmės keičia mūšio lauką, nedideli FPV orlaiviai gali sunaikinti šarvuotą taikinį už dešimtis tūkstančių kartų mažesnę kainą.
Dėl to kai kurie analitikai kalba apie demechanizaciją, kai tankai, nors ir įspūdingi, praranda efektyvumą. Vis dėlto Rusija tuo netiki. Šalis toliau stato ant senų ginklų ir mano, kad tankai vis dar bus naudingi, ypač jei kuriame nors fronte įvyktų lūžis.
Skaičiai, kurie kelia nerimą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar pavasarį skelbė, kad Rusija šiuo metu turi apie 4 000 tankų, o iki 2030 metų jų gali būti net 7 000. Tokius planus užtikrina ne tik gamyba, bet ir „užkonservuotos“ atsargos.
Ekspertų skaičiavimu, šiuo metu jau suformuota apie 500 tankų strateginė atsarga, kuri būtų panaudota tik kritiniu momentu.
Be to, kas mėnesį prie T-90M tipo tankų arsenalų prisideda dar po 20 vienetų – tai reiškia apie 300 naujų tankų per metus. Likusi dalis yra senų, suremontuotų, modernizuotų tankų parkas.
Kas nutiks, jei frontas lūš?
Būtent dėl šių rezervų Vakarų ekspertai kelia klausimą: ar Rusija sugebės ištempti karą ilgiau, nei tikimasi? Kai kurie teigia – taip, net ir „penkiomis minutėmis ilgiau“, bet jos gali būti lemiamos.
Cisternos, kurios šiandien atrodo pasenusios, rytoj gali būti naudojamos kaip greito puolimo ar net kontratakos įrankis.
Ypač neramina galimas tankų naudojimas, jei Ukrainos frontas susvyruotų. Tuomet mobilūs, sunkiai įveikiami tankai galėtų būti panaudoti „skylių lopymui“ ar net prasiveržimams.
Ginkluotės gausa – dar ne pergalė
Vis dėlto ekspertai sutaria dėl vieno, jog ginklų kiekis dar negarantuoja pergalės. Rusija susiduria su dideliais logistikos, žmogiškųjų išteklių ir komandavimo iššūkiais.
Taip pat aiškėja, kad net moderniausi tankai tampa beverčiai, jei juos galima neutralizuoti vos kelių šimtų eurų vertės dronu.
Tačiau ignoruoti Rusijos pasirengimą negalima. Šalis telkia jėgas, ir nors jos taktika primena ankstesnius dešimtmečius, kiekybė vis dar yra grėsmė. Ypač jei Vakarai nesugebės užtikrinti ilgaamžės paramos Ukrainai.
