Rusijos kamikadzės dronai „Shahed‑136“ (Rusijoje vadinami „Geran‑2“) per pastaruosius karo metus tapo vienu svarbiausių Maskvos ginklų puolant Ukrainos infrastruktūrą ir civilius objektus. Dabar atsirado įrodymų, kad šios platformos toliau nuosekliai tobulinamos – į jas diegiami nematomi infraraudonųjų spindulių prožektoriai, skirti akinti Ukrainos gynėjų jutiklius.
Kamikadzės dronai „Shahed‑136“, Rusijoje žinomi kaip „Geran‑2“, nuo karo pradžios yra vienas pagrindinių Rusijos taktikos elementų, naudojamų smogti Ukrainos energetikos, pramonės ir civiliniams taikiniams. Maskva kas mėnesį pagamina tūkstančius šių aparatų ir nuolat juos modifikuoja, siekdama apeiti vis stiprėjančią Ukrainos oro gynybą.
Ukrainos elektroninės kovos ir radijo technologijų ekspertas Serhijus Beskrestnovas (slapyvardis „Flash“) paviešino išsamias numušto „Shahed“ drono nuotraukas. Jose pirmą kartą užfiksuotas ant drono sumontuotas infraraudonųjų spindulių prožektorius – galingų IR diodų blokas, skleidžiantis intensyvią šviesą nematomoje infraraudonojo spektro dalyje.
Infraraudonieji prožektoriai akina Ukrainos jutiklius
Šio įrenginio paskirtis – akinti naktinio matymo ir termovizorinius jutiklius, kuriais naudojasi Ukrainos perėmimo dronai ir mobiliosios ugnies grupės. Pasak S. Beskrestnovo, naktinių atakų metu, kai „Shahed“ naudojami ypač intensyviai, toks šaltinis gali trumpam „užtvindyti“ vaizdo sistemų matymo lauką, perkrauti jų jutiklius ir taip apsunkinti tikslų drono aptikimą bei numušimą.
Teoriškai IR prožektorius yra paprasta, bet išradinga priemonė prieš vis svarbesnį Ukrainos naktinių perėmimo dronų vaidmenį. Vis dėlto jo efektyvumas kelia abejonių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai trečiosios kartos naktinio matymo prietaisai turi automatinės apsaugos mechanizmus – reguliuojamą stiprinimą ir filtrus, blokuojančius pernelyg intensyvius infraraudonųjų spindulių šaltinius. Tai reiškia, kad dalį tokio „akinimo“ efekto technika gali bent iš dalies kompensuoti.
Nuolatinė „Shahed“ evoliucija
Nors daugeliu atvejų IR prožektoriai gali nepasiekti laukto rezultato, jų diegimas „Shahed“ dronuose yra pigus ir menkai veikia aerodinamiką. Dėl to Rusijos kariuomenė šią priemonę vertina kaip rizikos verta investiciją, ir galima tikėtis, kad vis daugiau šių dronų bus aprūpinti panašiomis naujovėmis.
S. Beskrestnovas pabrėžia, kad tai – tik dar vienas „Shahed“ evoliucijos etapas. Per pastaruosius kelerius metus Rusija į šiuos dronus integravo termovizorines kameras, dirbtinio intelekto modulius autonominiam taikinių parinkimui, GPS trukdžiams atsparias antenas, versijas su reaktyviniais varikliais bei galinius jutiklius, skirtus aptikti artėjančius Ukrainos perėmimo dronus. Visų šių modifikacijų tikslas – apsunkinti aptikimą ir prailginti drono „gyvavimo laiką“ iki smūgio į taikinį.
Ukrainos gynyba vis dar labai efektyvi
Nepaisant visų šių inovacijų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlieka itin veiksmingos kovojant su „Shahed“ dronais – dažnai pavyksta numušti 80–90 proc. atskrendančių aparatų. Tokie rezultatai pasiekiami derinant mobiliąsias ugnies grupes, specialius perėmimo dronus ir pažangias elektroninės kovos sistemas.
Infraraudonųjų spindulių prožektoriai gali tapti dar vienu bandymu padidinti dronų išgyvenamumą, tačiau karo praktika rodo, kad abi pusės greitai prisitaiko prie naujų technologijų. Tik realios kovos sąlygos parodys, ar ši Rusijos naujovė suteiks apčiuopiamą pranašumą, ar bus tik dar viena trumpalaikė priemonė nuolat besikeičiančiose technologijų lenktynėse.
