Gavus naujienas apie Rusijos planus didinti karines pajėgas prie Suomijos sienos, Europa sukluso. Po dešimtmečius trukusios santykinės ramybės Šiaurėje, situacija sparčiai keičiasi.
Nuo tada, kai Suomija tapo oficialia NATO nare, Rusijos veiksmai regione tampa vis labiau konfrontaciniai – kariniai sprendimai, vieši pareiškimai ir pratybos liudija aiškų strateginį poslinkį.
Kartu su NATO sprendimu sustiprinti buvimą Laplandijoje, susiduriame su nauju geopolitiniu šachmatų lentos išdėstymu, kuriame Baltijos jūra, Šiaurės Skandinavija ir Suomijos pasienis tampa centrine įtampų ašimi.
Tokios situacijos nebuvo nuo Šaltojo karo laikų, o šiandienos technologiniai ir taktikai pokyčiai tik dar labiau komplikuoja saugumo balansą regione. Radosławas Sikorskis, Lenkijos užsienio reikalų ministras, Hagoje paskelbė apie reikšmingus pokyčius Rusijos karinės dislokacijos žemėlapyje iš Kaliningrado srities išvedama didžioji dalis anksčiau ten buvusių karių.
Šie pajėgumai, pasak ministro, greičiausiai bus permesti į pasienio su Suomija ruožą.
Kaliningradas netenka pirmenybės – žvilgsnis krypsta į Šiaurę
Kaliningrado sritis, ilgai laikyta Rusijos kariniu bastionu prieš NATO šalių apsuptį, šiandien tampa mažiau prioritetinė. Tokį pasikeitimą galima vertinti dvejopai – viena vertus, tai galėtų reikšti tam tikrą jėgų perskirstymą dėl išteklių trūkumo.
Kita vertus, tai gali būti strateginis manevras, bandant stiprinti įtaką naujai susiformavusiame NATO flangui prie Suomijos.
Pasak Sikorskio, Rusija yra priversta formuoti naujus karinius vienetus prie sienos su Suomija – atsakydama į Aljanso telkiamas pajėgas regione. Tai reiškia, kad Šiaurėje formuojasi nauja įtampos linija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis tiek kariuomenei, tiek civilių gyvenimui.
NATO siunčia signalą – Laplandija tampa gynybine zona
Hagos NATO viršūnių susitikimo užkulisiuose buvo patvirtinta – Švedijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariai bus dislokuoti Laplandijoje.
Šios pajėgos veiks kaip „Forward Land Forces“ (FLF) vienetai, iš anksto dislokuotos sausumos pajėgos, kurios ne tik treniruosis, bet ir realiai saugos NATO sieną su Rusija.
Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pabrėžė, jog šis sprendimas parodo, kad Europa rimtai žiūri į savo atsakomybę NATO viduje. Verta pažymėti, kad operacijos koordinavimą perims Švedija, kuri nuolat turės savo karinį štabą Suomijos teritorijoje.
Be to, prie NATO Šiaurės armijos štabo Mikelio mieste jau prisijungė kariniai atstovai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Olandijos ir kitų šalių.
Ar naujoji ginklavimosi zona virs karštu tašku?
Rusijos sprendimas permesti kariuomenę iš Kaliningrado į šiaurės rytus reiškia vieną – Šiaurės Europa iš lėto, bet užtikrintai, tampa strategine susidūrimo zona. Kartu tai siunčia žinutę visoms Baltijos šalims.
Būtina stiprinti savo gynybines galimybes, stebėti infrastruktūrą ir būti pasiruošusiems, kad grėsmės šaltinis gali kilti ne tik iš pietų, bet ir iš šiaurės.
Tai nebe vien žvanginimas ginklais – tai struktūriniai pokyčiai, kuriuos reikėtų vertinti rimtai. Sprendimai dėl naujų dalinių formavimo nėra spontaniški, jie signalizuoja ilgalaikę taktinę kryptį. Supratimas, kad Laplandija gali virsti strateginiu mazgu, tampa vis aktualesnis, o Aljansas į tai atsako glaudesniu bendradarbiavimu ir buvimo stiprinimu.
Žemėlapis keičiasi – kur link juda Europa?
Vakarų sąjungininkai vieningai rodo, kad jų įsipareigojimas saugumo stiprinimui nėra tik simbolinis. Vis didesnis NATO narių aktyvumas Suomijoje, o taip pat Švedijos ir Suomijos įsiliejimas į bendrą saugumo erdvę, tampa akivaizdžiu ženklu, jog Europa ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Kremliumi.
Ir nors niekas garsiai nekalba apie tiesioginį konfliktą, ženklai rodo vis didėjantį karinės parengties lygį. Rusijos sprendimas ištuštinti Kaliningradą ir stiprinti šiaurės flangą keičia visą Europos saugumo dinamiką.
Tai žingsnis, kurį Vakarai turi įvertinti ne tik kaip riziką, bet ir kaip progą dar labiau sutelkti jėgas. Kol kas aišku viena – tylioji šiaurė nebėra rami.
