Antradienio naktį Kamčiatkos pusiasalį supurtęs žemės drebėjimas ne tik pažadino miegantį Tolimųjų Rytų regioną, bet ir sukėlė didžiulį nerimą visoje Ramiojo vandenyno zonoje.
8,7 balo stiprumo smūgis buvo vienas galingiausių per pastaruosius dešimtmečius ir išprovokavo cunamio bangas, privertė vietos gyventojus bėgti nuo pakrančių ir paskatino ne vieną šalį imtis atsargumo priemonių.
Įspėjimai paskelbti ne tik Rusijoje, bet ir Japonijoje, Havajuose, Kanadoje, net kai kuriose JAV valstijose. Nors kol kas didesnių nelaimių pavyko išvengti, šis incidentas primena, kokia jautri ir pavojinga yra gyvenamoji aplinka Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“.
Žemės drebėjimo epicentras buvo nustatytas maždaug už 125 kilometrų į pietryčius nuo Kamčiatkos sostinės Petropavlovsko, o hipocentras siekė beveik 20 kilometrų gylį. JAV geologijos tarnyba (USGS) patikslino, kad drebėjimo stiprumas siekė 8,7 balo, nors iš pradžių buvo skelbiama apie 8,0.
Rusijos tarnybos informavo, kad žmonių aukų pavyko išvengti, nors keli gyventojai patyrė lengvų sužalojimų. Labiausiai nukentėjo infrastruktūra, Petropavlovske apgadintas vaikų darželis, o Sachalino saloje sutrikdyta elektros tiekimo sistema, dėl sužalotos tinklo įrangos kai kurioms teritorijoms laikinai nutrūko energijos tiekimas.
Cunamio pavojus pasklido už tūkstančių kilometrų
Rusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija pranešė, kad kai kuriose vietovėse fiksuotos cunamio bangos, kurių aukštis siekė 3–4 metrus. Vietos gyventojams patarta trauktis nuo krantų, o privaloma evakuacija paskelbta tik Šiaurės Kurilų Sjeviero-Kurilsko miesteliui, esančiam Paramušyro saloje.
USGS taip pat nurodė, kad be Rusijos, pavojus iškilo Japonijos pakrantėms, Guamo salai, Marianų salynui bei kitoms vakarinio Ramiojo vandenyno teritorijoms. Japonijos meteorologijos agentūra patvirtino grėsmę ir ėmėsi evakuacijos veiksmų kai kuriose pakrantės zonose.
Televizijos NHK duomenimis, Tokijo vyriausybė paragino gyventojus trauktis į saugesnes vietas.
Pavojus pasiekė Šiaurės Ameriką
Po šio drebėjimo įspėjimą paskelbė ir Kanados Britų Kolumbijos provincijos valdžia – cunamio pavojus galimas Haida Gwaii salyne, šiaurinėje bei centrinėje pakrantėje, taip pat Vankuverio salos šiaurės vakaruose.
Gyventojams patarta vengti artintis prie jūros, nestebėti bangų, būti atsargiems uostuose bei prieplaukose. Meteorologai nurodė, kad Tofino miestelį galėtų pasiekti apie 30 centimetrų aukščio bangos, tačiau jų dažnis, ypač didelis, todėl rizika išlieka.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ kreipėsi į gyventojus, ragindamas laikytis saugumo priemonių. Anot jo, pavojus kyla ne tik Havajams, bet ir Japonijai, Aliaskai, Kalifornijai bei kitiems Ramiojo vandenyno pakrančių regionams.
„Būkite stiprūs ir saugūs“, – rašė jis.
JAV pakrančių apsaugos tarnyba paragino laivus išplaukti iš uostų į atvirus vandenis, o Honolulu krizių valdymo centras rekomendavo evakuuoti kai kurias Havajų pakrantės zonas, prognozuodamas „galingas cunamio bangas“.
Gyventojai buvo paraginti pasitraukti į aukštesnes vietas arba bent ketvirtą aukštą.
Kamčiatka – seisminės rizikos taškas
Kamčiatka yra Ramiojo vandenyno „ugnies žiedo“ dalis – tai viena aktyviausių žemės drebėjimų zonų pasaulyje. Nuo 1900 metų čia užfiksuoti bent septyni drebėjimai, kurių stiprumas viršijo 8,3 balo.
Vienas iš galingiausių įvyko 1952 metų lapkritį – 9 balų drebėjimas sukėlė daugiau nei 9 metrų aukščio cunamio bangas, kurios pasiekė net Havajus.
Šis antradienį įvykęs drebėjimas – rimtas priminimas, kad gamta ir toliau gali netikėtai smogti, palikdama gyventojus be elektros, be stogo ar net be laiko apsisaugoti. Laimei, šįkart pavyko išvengti tragedijos, tačiau pavojus išlieka.
Cunamio stebėsenos sistemos ir koordinuotas valstybių bendradarbiavimas šiuo atveju leido reaguoti greitai, bet dar kartą iškėlė klausimą: ar didžiųjų miestų infrastruktūra, esančių tokiose rizikingose zonose, yra pasiruošusi dar vienam smūgiui?
