Ukrainos dronai nesustoja ir vis dažniau atakuoja Rusijos armijos užnugarį. Pastarosiomis savaitėmis jau įvyko daugybė sėkmingų operacijų, tarp jų smūgiai gamykloms Kaliningrade ir Tatarstane bei sėkmingas rusų kuro traukinio sunaikinimas Zaporožės srityje.
Naujausias smūgis buvo dar įspūdingesnis. Ukrainos bepiločiai lėktuvai pataikė į du didžiulius amunicijos sandėlius Bilokurakynės miestelyje, kuris yra vienas svarbiausių Rusijos geležinkelio mazgų aprūpinant frontą. Sprogimai buvo tokie galingi, kad liepsnas užfiksavo net Žemę stebintys palydovai.
Ukrainos specialiosios tarnybos nuolat planuoja išpuolius, kuriais siekiama paralyžiuoti Rusijos tiekimo grandines. Smūgiai vykdomi tiek Rusijos teritorijoje, tiek laikinai okupuotuose Ukrainos regionuose. Viena iš ankstesnių operacijų buvo sabotažas Kaliningrade, kur buvo atakuota transformatorių stotis, aprūpinusi energija karinei pramonei svarbias gamyklas.
Kita ataka buvo nukreipta į dronų gamyklą Jelabugoje, Tatarstane. Be to, buvo sunaikintas rusiškas traukinys su degalais, važiavęs Zaporožės srityje esančia geležinkelio linija Verchnij Tokmak – Lisičianskas – Fedorivka.
Dar vienas masinis bepiločių smūgis buvo surengtas Volgogrado srityje. Ten dronai smogė ne tik pačiam Volgogradui, bet ir kitiems miesteliams, tarp jų Oktiabrskij bei Žukovo. Pagrindinis taikinys buvo geležinkelio stotis, naudojama Rusijos kariuomenės logistiniams poreikiams. Vaizdo įrašuose, pasirodžiusiuose internete, buvo matyti deganti infrastruktūra bei padaryta žala vietos energetikos objektams.
Vos prieš kelias dienas buvo patvirtintas ir dar vienas sėkmingas išpuolis, kai ukrainiečių bepiločiai sunaikino cisternų traukinį tarp Tokmako ir Urožainės. Šis krovinys vežė kurą, tačiau po atakos traukinys nulėkė nuo bėgių ir sudegė. Gaisras ilgam sutrikdė vienintelį geležinkelio maršrutą, jungiantį Rusiją ir Krymą.
Bilokurakynės amunicijos sandėlių sunaikinimas
Tačiau pats įspūdingiausias smūgis surengtas Luhansko srityje esančiame Bilokurakynės miestelyje. Čia Ukraina pataikė į du milžiniškus amunicijos sandėlius, kurie buvo itin svarbūs tiekiant ginkluotę į frontą link Pokrovsko. Smūgis buvo itin skaudus Kremliui, nes būtent šis mazgas užtikrindavo greitą ir efektyvų amunicijos pristatymą į karo veiksmų zonas.
Ukrainos šaltiniai teigia, kad bepiločiai lėktuvai tiksliai smogė mažiausiai septynis kartus. Po šių pataikymų kilo serija galingų sprogimų, kurie sukėlė masinį gaisrą. Šis gaisras buvo toks didelis, kad jo švytėjimą užfiksavo tarptautinė palydovinė sistema „FIRMS“, stebinti gaisrus visame pasaulyje. Tai tapo įrodymu, kad smūgio pasekmės buvo milžiniškos ir nebuvo įmanoma jų nuslėpti.
Tęsiamos pastangos mažinti Rusijos smogiamąją galią
Rusija tradiciškai vengia skelbti informaciją apie tokių atakų mastą ir stengiasi sumenkinti žalą. Tačiau nuolatinės pastangos kurti apsaugos priemones nuo bepiločių, tokias kaip šviesoforų signalai, įspėjantys vairuotojus apie galimą dronų aktyvumą, ar specialūs tinklai išdėstyti palei strateginius kelius, rodo, jog problemos mastas yra rimtas.
Ukrainos saugumo tarnyba pabrėžia, kad kiekvienas sunaikintas sandėlis reiškia mažiau raketų ir artilerijos sviedinių, kurie galėtų būti panaudoti puolant Ukrainos pozicijas. Tai tiesiogiai prisideda prie to, kad Rusijos atakos tampa retesnės arba mažiau intensyvios, ypač tose vietose, kur vyksta didžiausi mūšiai.
Kaip tai keičia karo eigą?
Bilokurakynės sandėlių sunaikinimas yra daugiau nei tik dar viena sėkminga ataka. Tai smūgis, kuris stipriai paveiks Rusijos galimybes aprūpinti savo kariuomenę. Tai kartu ir ženklas, kad Ukrainos bepiločių technologijos bei specialiųjų tarnybų darbas duoda vaisių, o logistinės grandinės tampa pažeidžiamos. Kuo daugiau tokių atakų bus surengta, tuo sunkiau Rusijai bus palaikyti frontą.
Šis įvykis rodo, kad net ir šiuolaikinėje kareivių gausoje bei ginklų įvairovėje, logistika išlieka svarbiausiu veiksniu. Kas sugeba sunaikinti priešo tiekimo grandines, tas gauna pranašumą mūšio lauke. Ukrainos smūgiai tai dar kartą įrodo, o pasaulis stebi, kaip dronų technologijos keičia karo realybę.
