Rusijos kariuomenė pastarosiomis dienomis vėl demonstravo savo strateginės aviacijos aktyvumą prie Baltijos regiono. Keliolika bombonešių perkėlimas į vakarinę bazę sukėlė nerimą Europoje, nes tai primena spaudimo taktiką NATO kaimynystėje. Šį kartą virš Baltijos jūros surengtos pratybos buvo pristatytos kaip ilgo nuotolio kovinių veiksmų imitacija.
Trys strateginiai bombonešiai „Tu 22M3“ pakilo iš Olenios oro bazės ir maždaug penkias valandas vykdė manevrus virš jūros. Jų skrydžius stebėjo NATO pajėgos, kurios nurodė sąjungininkų naikintuvams sekti rusų orlaivius. Artimi skrydžiai šalia Aljanso teritorijų dar labiau paryškino augančią įtampą Baltijos regione.
Pratybos siejamos su galimu smūgių scenarijumi prieš jūrinius ir sausumos taikinius NATO šalyse. Tokie veiksmai kelia susirūpinimą, nes gali rodyti pasirengimą platesnio masto konfliktui. Rusija pastaruoju metu nuosekliai bando pademonstruoti operacinį pasirengimą ir kartu provokuoti Europos valstybes.
Bombonešių veiksmai virš Baltijos
Skrydžio metu rusų lėktuvai pasiskirstė funkcijomis, kad misija būtų kuo realistiškesnė. Vienas „Tu 22M3“ veikė kaip ryšio retransliatorius ir palaikė patikimą ryšį tarp kitų dviejų bombonešių ir žemės vadaviečių. Toks modelis leidžia koordinuoti veiksmus net elektroninių trukdžių sąlygomis, todėl laikomas įprasta Rusijos praktika.
„Tu 22M3“, NATO vadinami „Backfire C“, yra viršgarsiniai bombonešiai, galintys nešti sunkias sparnuotąsias raketas. Tai dviejų variklių orlaiviai su kintamos geometrijos sparnais, kurių konstrukcija pradėta dar sovietmečiu. Didelis greitis ir ilgas nuotolis leidžia jiems atlikti smūgius iš toli, todėl jie vertinami kaip pavojingas įrankis galimuose konfliktuose.
Naikintuvų palyda ir NATO atsakas
Bombonešius lydėjo naikintuvų grupė, sudaryta iš „Su 27“ ir „Su 35S“, užtikrinusi apsaugą ir oro erdvės kontrolę. Lydintys orlaiviai sudarė apsauginę zoną aplink bombonešius, imituodami priešo gynybos pralaužimą ir smūgių dengimą. Tai rodo, kad pratybos buvo planuotos kaip kompleksinis puolimo scenarijus, kuriame svarbi tiek ataka, tiek jos apsauga.
Į rusų veiksmus reagavo ir regiono sąjungininkai. Švedijos oro pajėgos pakėlė „JAS 39 Gripen“ naikintuvus, o Italijos „Eurofighter Typhoon“ daliniai, dislokuoti Švedijoje ir Estijoje, pakilo pagal NATO Baltijos oro policijos užduotį.
Sąjungininkų naikintuvai perėmė rusų formuotę, identifikavo ją ir, kaip skelbiama, privertė koreguoti kursą, taip pabrėždami nuolatinę NATO budrumo laikyseną. Keliomis dienomis anksčiau Rusija iš Tolimųjų Rytų bazių į Olenią perkėlė šešiolika „Tu 22M3“ bombonešių.
Po šių relokacijų bazėje jau sutelkta apie keturiasdešimt tokių orlaivių, todėl jų aktyvumas Baltijos kryptimi tapo labiau tikėtinas. Toks telkimas sustiprina įspūdį, kad Maskva siekia ilgalaikio spaudimo NATO šiaurės rytiniam sparnui ir periodiškai bandys išlaikyti įtampą regione.
