Vis garsiau skamba kalbos apie galimą istorinio Austrijos neutralumo statuso atsisakymą. Šalies vyriausybė paskelbė esanti atvira viešam dialogui apie saugumo politikos ateitį. Pagrindinis klausimas yra ar Austrija turėtų svarstyti narystę NATO, reaguodama į sparčiai kintančią geopolitinę aplinką ir vis agresyvesnę Rusijos poziciją.
Austrijos užsienio reikalų ministrė teigia, kad vien tik neutralumo statusas nebegali užtikrinti valstybės saugumo. Anot jos, pasaulyje, kuriame vis dažniau kyla grėsmės ir kuriame Rusija demonstruoja vis atviresnę agresiją, Austrija turi ieškoti naujų būdų apsisaugoti. Vienas iš sprendimų ir tai yra stiprinti savo gynybos pajėgumus ir aktyviai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.
Nors vyriausybė pasirengusi pradėti diskusiją apie galimus pokyčius, tiek parlamente, tiek visuomenėje palaikymas stojimui į NATO išlieka menkas. Didžioji dauguma gyventojų vis dar laiko neutralumą svarbiausiu saugumo garantu. Kovo mėnesį atlikta apklausa parodė, kad net 74 procentai gyventojų mano, jog neutralumo išlaikymas yra tinkamesnis kelias nei prisijungimas prie karinio aljanso. Vos 14 procentų apklaustųjų pritaria neutralumo atsisakymui.
Gynybos pajėgumų vertinimas kelia nerimą
Nepaisant to, jog gyventojai palaiko neutralumo idėją, dauguma jų taip pat mano, kad šalies gynybinės galimybės šiuo metu yra nepakankamos. Apie tris ketvirtadaliai respondentų atsakė, jog Austrija nėra tinkamai pasirengusi apsiginti nuo išorinės agresijos. Tai rodo gilų susirūpinimą dėl realaus valstybės saugumo, net ir laikantis neutralumo politikos.
Austrijos neutralumas buvo įtvirtintas po Antrojo pasaulinio karo kaip pagrindinė sąlyga šalies nepriklausomybės atkūrimui. Tačiau ilgainiui šis statusas įgijo ir kitų reikšmių. Viena iš pasekmių Austrijos sostinė Viena tapo žinoma kaip Rusijos šnipinėjimo centras Europoje. Šalyje galiojantys įstatymai draudžia šnipinėti tik prieš pačią Austriją, tačiau ne prieš kitas šalis ar tarptautines organizacijas. Tokia teisinė spraga suteikė palankias sąlygas veikti užsienio slaptosioms tarnyboms.
Rusijos įtakos mastas yra augantis
Duomenys rodo, kad nuo 2022 metų Rusijos valstybės pareigūnų skaičius Austrijoje išaugo iki daugiau nei 500. Per pusę jų sudaro diplomatai ir administracinis personalas. Tačiau šalies žvalgybos tarnybos įtaria, kad maždaug pusė iš jų gali būti šnipai. Tai patvirtina ir tarptautiniai partneriai, tiek JAV, tiek Europos žvalgybos tarnybos atkreipė dėmesį į tai, kad Viena šiuo metu yra pagrindinis Rusijos slaptų operacijų centras Europoje.
Rusijos veikla Austrijoje kelia realią grėsmę
Šios operacijos apima ne tik šnipinėjimą, bet ir sabotažo planavimą, žudymų organizavimą, pramoninę žvalgybą bei įtakos skleidimą. Pranešama, kad rusų diplomatai naudoja daugiau nei 40 pastatų, kurių savininkai yra susiję su Rusijos valstybe. Ant šių pastatų stogų dažnai įrengta įranga palydoviniams signalams perimti, o tai rodo, kad veikla yra gerai koordinuota ir techniškai pažangi.
Susidariusi situacija verčia Austriją iš naujo įvertinti savo vietą tarptautinėje saugumo sistemoje. Nors tradiciškai laikyta neutrali, šalies saugumas vis dažniau susiduria su grėsmėmis, kurių neutralumas negali užkirsti kelio. Todėl diskusija apie galimus pokyčius tampa neišvengiama.
Kol kas nėra aišku, ar Austrija iš tiesų ryšis esminiams pokyčiams. Tačiau akivaizdu, kad geopolitinė realybė daro spaudimą šalies saugumo politikai. Galbūt artimiausiu metu neutralumas taps nebe pasirinkimu, o istoriniu reliktu, kurį teks keisti dėl realaus saugumo poreikio.
