Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos valdybos vertinimu, Rusija ruošiasi naujam karo eskalacijos etapui. Naujausi duomenys rodo, kad Maskva planuoja pasiekti 6 000 dronų per mėnesį gamybos apimtį.
Skelbiama, kad iki šių metų pabaigos numatoma pagaminti 40 tūkst. „Shahed/Gerań-2“ bepiločių dronų ir dar 24 tūkst. jų imitacijų, masalui skirtų modelių. Šią strategiją remia apie 900 Rusijos įmonių, kurios investuoja milijardus dolerių.
Neseniai pasirodė vaizdai iš Alabugos ekonominės zonos Tatarstane, kur vyksta kamikadzių dronų surinkimas. Nuotraukose matyti dešimtys jau paruoštų bepiločių ir jaunuoliai, įskaitant šešiolikmetes merginas, dirbantys gamybos linijose.
Pranešama, kad vietos mokymo centre „Alabuga Polytech“ pradėta speciali programa, rengiant specialistus navigacijos ir programavimo srityse. Mokymas trunka iki ketverių metų, o studentams suteikiamas nemokamas apgyvendinimas ir maitinimas gamybos zonoje.
Masinė dronų gamyba ir karo personalo rengimas tampa viena pagrindinių Kremliaus strategijų. Tikslas yra išnaudoti pigų gamybos modelį ir kiekybiniu spaudimu išsekinti Ukrainos oro gynybos sistemas.
Psichologinis poveikis civiliams bei bandymas destabilizuoti šalies vadovybę yra dar vienas šios strategijos aspektas. Skelbiama, kad pagrindinis planas 2025 metams yra ne kokybė, o kiekybė. Būtent todėl tikimasi pagaminti 40 tūkst. veikiančių dronų ir 24 tūkst. imitacijų.
Šių masalui dronų naudojimas yra senas karo metodas, žinomas dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jie skirti nukreipti priešo dėmesį, išprovokuoti klaidas, išeikvoti gynybos resursus ir kartu surinkti informaciją apie taikinių apsaugą. Analitikai pabrėžia, kad čia svarbiausia ne technologinė pažanga, o gebėjimas fiziškai išvarginti priešininką.
Ekspertai pastebi, kad didelė dalis gamybos infrastruktūros Alabugoje dar tik kuriama – statomos papildomos surinkimo linijos, sandėliai, darbininkų bendrabučiai. Oro erdvės specialistas Valerijus Romanenka pažymi, jog kol kas gaminamos tik bandomosios partijos, tačiau greitai šios apimtys smarkiai augs.
Jis taip pat neatmeta galimybės, kad prie gamybos bus įtraukti pigūs darbo ištekliai iš Šiaurės Korėjos. Net jei prognozuojami skaičiai yra pernelyg optimistiniai, pati koncepcija kelia didelį pavojų, nes dronai tampa pagrindine Rusijos puolimo priemone.
Ukraina ir jos sąjungininkai turi ne tik stiprinti oro gynybą, bet ir ilgainiui kurti savo dronų pramonę. Šis konfliktas tampa ne tik techninės įrangos, bet ir ištvermės, moralės bei prisitaikymo gebėjimų kova.
Tačiau ne tik užsienio darbo jėga čia svarbi, oficialūs Rusijos duomenys rodo, kad gamyboje dalyvauja 900 įmonių, iš kurių apie 70 proc. yra mažos ar vidutinės. Tai rodo kryptingą gamybos išskaidymą. UAV sektoriuje dirba apie 7 000 žmonių, o 2022–2025 metais Kremlius tam skyrė bent 243 milijardus rublių.
Didelė dalis šių lėšų skiriama tariamai civilinei UAV plėtrai, pavyzdžiui, žemės ūkiui, taip apeinant tarptautines sankcijas. Tačiau realybėje ši strategija leidžia tyliai vystyti karinę technologiją. 2023–2024 metais dronų gamyba augo 2,5 karto, o tolimųjų distancijų aparatų skaičius išaugo net penkis kartus.
Iki 2027 metų planuojama įkurti šalies mastu išdėstytą tyrimų ir plėtros centrų tinklą. Oficiali versija – mokslo skatinimas. Tačiau tikrasis tikslas yra sukurti strateginę gamybos liniją, kad būtų sudėtinga vienu smūgiu sunaikinti visą tiekimo grandinę.
