Europos Centrinis Bankas sudavė netikėtą smūgį Europos Komisijos planams padėti Ukrainai. Bankas atmetė prašymą suteikti garantiją reparacinei paskolai, kuri turėjo būti paremta dalimi įšaldytų rusiškų aktyvų. Tai reiškia, kad numatytas finansavimo kelias bent kol kas užsidaro.
Ši paskola buvo pristatoma kaip būdas pagreitinti Ukrainos atstatymą, o kartu išlaikyti politinį spaudimą Rusijai. Idėja rėmėsi tuo, kad įšaldyti Kremliaus finansiniai ištekliai galėtų tapti vienu iš šaltinių. Tačiau Europa dėl tokio sprendimo nėra vieninga.
Svarbiausios abejonės kilo ten, kur laikoma didžioji dalis šių aktyvų. Belgijoje įsikūrusi „Euroclear“ infrastruktūra kelia rizikų dėl galimų Rusijos ieškinių. Būtent todėl ginčas persikėlė iš politinio lygmens į institucijų sprendimų lauką.
Kodėl planas sustojo?
„Europos Centrinis Bankas“ nurodė vieną pagrindinę priežastį. Banko vertinimu, „Europos Komisijos“ siūlymas pažeistų jo mandatą. Kitaip tariant, toks instrumentas būtų per toli nuo to, ką bankas gali daryti pagal savo taisykles.
Tai tapo formaliu, bet labai realiu stabdžiu. Net ir turint politinį norą, bankas nenori prisiimti atsakomybės, kuri galėtų būti traktuojama kaip neleistinas vaidmens išplėtimas. Toks sprendimas atšaldė „Europos Komisijos“ ambicijas.
Be to, Belgijos nuogąstavimai dėl „Euroclear“ vaidmens sustiprino banko atsargumą. Briuselis bijo, kad Rusija ateityje galėtų reikalauti kompensacijų ar ieškoti teisinio atkirčio. Todėl kiekvienas žingsnis čia vertinamas itin jautriai.
JAV alternatyva ir euro klausimas
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos siūlo kitą aktyvų panaudojimo modelį. Jų derybų plane buvo minėta idėja perimti apie 100 mlrd. dolerių įšaldytų lėšų ir investuoti jas Ukrainos atstatymui. Likusi dalis, kaip teigiama, galėtų keliauti į bendrą Rusijos ir Amerikos investicinį fondą.
Ši kryptis paskatino Europą skubėti su savo paskolos projektu. „Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad artimiausiomis dienomis bus pateiktas konkretus teisėkūros siūlymas. Tačiau po banko sprendimo šis kelias taps sudėtingesnis.
„Europos Centrinio Banko“ vadovė Christine Lagarde anksčiau jau kritikavo mintį naudoti rusiškus aktyvus tiesiogiai. Ji įspėjo, kad tai gali pakenkti euro patikimumui ir atbaidyti investuotojus nuo europinės valiutos. Todėl dabar Europa priversta ieškoti pusiausvyros tarp teisingumo, pagalbos Ukrainai ir finansinio stabilumo.
