„Ryanair“ nutraukia šimtus maršrutų: sužinokite, kuriomis kryptimis skrydžių neliks dar šiemet

Europos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ rengiasi vienam didžiausių maršrutų tinklo pertvarkymų per pastaruosius metus. 2026 metais aviakompanija ketina sumažinti arba visiškai nutraukti skrydžius į daugelį krypčių – nuo svarbių Vokietijos oro uostų iki populiarių Ispanijos ir Portugalijos kurortinių regionų. Pagrindinė priežastis – staigus aviacijos mokesčių, oro uostų rinkliavų ir skrydžių aptarnavimo kaštų augimas kai kuriose ES šalyse.

Pačios bendrovės vertinimu, bendras siūlomų vietų skaičius sumažės maždaug trimis milijonais. Tai labiausiai atsilieps regioniniams oro uostams ir biudžetiniams skrydžiams Europos viduje.

Kodėl „Ryanair“ mažina skrydžių skaičių?

2025 metais aviakompanija, viena vertus, plėtė veiklą šalyse, kur veiklos sąnaudos yra mažesnės, kita vertus – susidūrė su didėjančiais kaštais pagrindinėse Europos rinkose. Nauji arba padidinti aviacijos mokesčiai, saugumo ir oro eismo valdymo rinkliavos kai kuriuos maršrutus pavertė ekonomiškai nepatraukliais.

„Ryanair“ teigia nebeketinanti „suvienodinti“ skrydžių kainų šalyse, kurių valdžios institucijos aviaciją ima vertinti kaip papildomą biudžeto pajamų šaltinį. Dėl to lėktuvai ir ekipažai perkeliami į tas rinkas, kur oro uostai ir valstybės, priešingai, mažina rinkliavas siekdami pritraukti daugiau turistų.

Vokietija: mažinimas tęsis visus metus

Vokietija taps viena labiausiai paveiktų rinkų. Po to, kai žiemos tvarkaraštyje buvo atsisakyta 24 maršrutų ir beveik 800 tūkst. vietų, dalis oro uostų – įskaitant Dortmundą, Dresdeną ir Leipcigą – liks be „Ryanair“ skrydžių ir 2026 metais. Keleiviams tai reikš mažiau tiesioginių pigių skrydžių ir didesnę priklausomybę nuo persėdimų ar kitų aviakompanijų.

Ispanijoje labiausiai nukenčia ne patys didžiausi oro uostai. „Ryanair“ visiškai nutraukia skrydžius į Astūriją, Vigo, Valjadolidą ir Tenerifę (šiaurinį oro uostą), uždaro bazę Santjago de Kompostelos mieste ir mažina skrydžių apimtis Kanarų salose.

Bendrovė tai aiškina konfliktu su oro uostų operatoriumi „Aena“ ir didėjančiomis rinkliavomis, kurios, jos teigimu, regioninius maršrutus daro nekonkurencingus.

Prancūzija ir Belgija: tolimesnio pasitraukimo rizika

Prancūzijoje jau atsisakyta dešimčių krypčių, ir nors dalis skrydžių į Beržeraką buvo atkurta, aviakompanija neatmeta galimybės vasarą 2026 metais visiškai pasitraukti iš regioninių oro uostų. Belgijoje situacija panaši: naujas aviacijos mokestis verčia „Ryanair“ atsisakyti iki penktadalio pajėgumų, mažinti skrydžių skaičių iš Briuselio ir Šarlerua oro uostų bei iškelti lėktuvus iš vietinių bazių.

Portugalijoje pokyčiai bus ypač juntami – „Ryanair“ nutraukia visus maršrutus į Azorų salas, todėl šis salynas taps gerokai mažiau pasiekiamas biudžetiniams keliautojams. Vasarą 2026 metais mažinimai palies ir Bosniją bei Serbiją: skrydžių ten mažės, o prioritetas bus teikiamas pelningesnėms kryptims, pirmiausia Kroatijos pajūriui.

Ką tai reiškia keleiviams?

Keliautojai pokyčius pajus ne iš karto, tačiau ilgalaikis poveikis bus reikšmingas. Iš mažesnių miestų bus mažiau tiesioginių pigių skrydžių, dalį maršrutų perims kitos aviakompanijos, tačiau dažnai už aukštesnę kainą. Dar labiau išaugs didžiųjų oro uostų centrų (hubų) ir skrydžių su persėdimais svarba.

„Ryanair“ pabrėžia esanti pasirengusi sugrįžti į uždaromas kryptis, jei šiose šalyse pasikeis mokesčių ir tarifų politika.

Iš atšaukiamų krypčių atlaisvinamus lėktuvus bendrovė nukreipia į šalis, kur aviakompanijoms taikomos palankesnės sąlygos – Italiją, Kroatiją, Maroką, Albaniją ir Švediją. Būtent čia 2026 metais numatomas skrydžių ir naujų maršrutų augimas.