Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia apibendrintus 2024 m. elektroninių ryšių sektoriaus rezultatus. Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pernai sudarė 877,4 mln. Eur ir buvo 3,6 proc. didesnės negu 2023 m. Daugiausia pajamų už teikiamas elektroninių ryšių paslaugas gavo „Telia Lietuva“, AB (39,0 proc.), UAB „Tele2“ (27,7 proc.), UAB „Bitė Lietuva“ (21,4 proc.).
Investicijos į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2024 m., palyginti su 2023 m., sumažėjo 10,3 proc. ir sudarė 100,4 mln. Eur, iš jų 56,7 proc. sudarė investicijos į viešojo mobiliojo ryšio infrastruktūrą. 2024 m. į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą daugiausia investavo „Telia Lietuva“, AB (30,4 proc.), UAB „Tele2“ (24,1 proc.) ir UAB „Bitė Lietuva“ (19,8 proc.).
Operatorių pateikti duomenys rodo, kad didelės spartos (≥1Gb/s) fiksuotojo interneto bei 5G paslaugomis naudotis neskubama. Nors paslaugų gavėjų, kuriems užtikrinama 1Gb/s ir didesnė duomenų priėmimo sparta, skaičius per metus išaugo, 2024 m. pabaigoje jis siekė tik 35,0 tūkst., arba 4,4 proc. visų fiksuotojo interneto paslaugų gavėjų. 2024 m. pabaigoje 5G paslaugomis naudojosi 0,5 mln. paslaugų gavėjų, tačiau tai sudaro tik 12,5 proc. visų mobiliojo interneto paslaugų gavėjų (4,1 mln.). Tiesa, naudojantis 5G technologija perduota (išsiųsta ir priimta) 3,5 karto daugiau duomenų nei 2023 m. – 251,8 PB, o tai sudaro 15,0 proc. visų (1 678,1 PB) mobiliuoju ryšiu perduotų duomenų.
Fiksuotojo interneto paslaugos verslo segmente praktiškai nebeauga (0,2 proc. prieaugis per 2024 m., metus, 2,0 proc. – lyginant su 2020 m.) ir pasiekė 42,7 tūkst. paslaugų gavėjų. Išlieka poreikis naudotis šviesolaidinėmis linijomis – šiuo metu jomis naudojasi 73,9 proc. verslo klientų, jų prieaugis – 5,4 proc. lyginant su 2020 m. Tikėtina, kad verslo klientai turimas paslaugas, teikiamas kitomis technologijomis, keičia į paslaugas, teikiamas šviesolaidinėmis linijomis, tačiau susiduria su šios ryšių infrastruktūros trūkumu.
„Lėtas sektoriaus augimas ir mažėjančios investicijos į infrastruktūrą signalizuoja paslaugų teikėjų atsargumą, kurį gali lemti investicijų grąžos neapibrėžtumas ir ne itin palanki investavimo aplinka. Kadangi 5G ir didelės spartos interneto prieiga išlieka ribota, o vartotojai neišnaudoja visų technologinių galimybių, skaitmeninės ekonomikos plėtra gali sulėtėti. Ilgainiui tai gali riboti inovacijų diegimą ir mažinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose,” – teigia RRT Tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.
Jos vertinimu, investicijas į telekomunikacijų infrastruktūrą taip pat stabdo biurokratinės kliūtys, kurios apsunkina ir pailgina naujų projektų įgyvendinimą. Ilgi leidimų išdavimo procesai, sudėtingos žemės naudojimo ir servitutų derinimo procedūros dažnai užtrunka kelerius metus, ribodami galimybę greitai plėtoti naujas bazines stotis ar šviesolaidžio tinklus. Be to, stokojant platesnio požiūrio į infrastruktūros vystymą, ryšių tinklų plėtra dažnai nėra derinama su transporto, energetikos ar miestų planavimo strategijomis. Tai sukuria fragmentišką požiūrį į skaitmeninę infrastruktūrą ir apsunkina ilgalaikį sektoriaus augimą.
Tiek 2024 m. IV ketvirtį, tiek ir visais 2024 m. elektroninių ryšių sektoriaus pajamų augimą nulėmė pajamų, gautų už duomenų perdavimo paslaugas, augimas. 2024 m. šios pajamos siekė 553,9 mln. Eur, t. y., 8,6 proc. arba 43,9 mln. Eur daugiau nei 2023 m. ir 56,5 proc. arba 200,0 mln. Eur daugiau nei 2020 m. Stebima tendencija, kad pajamos persiskirsto iš tradicinių elektroninių ryšių paslaugų į duomenų perdavimo, debesų kompiuterijos ir inovatyvių IT sprendimų sritis. Pajamos, gautos už duomenų perdavimo paslaugas, 2024 m. sudarė 63,1 proc. visų elektroninių ryšių sektoriaus pajamų, t. y., 14,7 procentinio punkto daugiau nei 2020 m.
IT ir OTT (angl. Over-the-Top) sprendimai keičia tradicines elektroninių ryšių paslaugas, mažindami operatorių pajamų dalį iš balso skambučių, SMS ir mokamos televizijos (pvz., kabelinės TV) paslaugų.
2024 m. pajamos, gautos teikiant mokamas televizijos ir radijo (išskyrus internetinės) paslaugas, sudarė 8,6 proc. elektroninių ryšių rinkos bendrųjų pajamų arba 75,1 mln. Eur, t. y., 3,0 procentiniais punktais mažiau nei 2020 m. Visu 2020–2024 m. laikotarpiu matoma kalbinio ryšio (mobiliojo, fiksuotojo ryšio bei tinklų sujungimo[1]) paslaugų pajamų mažėjimo tendencija. 2024 m. pajamos, gautos už kalbinio ryšio paslaugas, sudarė 26,7 proc. elektroninių ryšių rinkos bendrųjų pajamų arba 233,9 mln. Eur, t. y., 11,9 procentinio punkto mažiau nei 2020 m. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai reaguoja į šiuos pokyčius plėsdami savo paslaugų portfelį – siūlo duomenų paketus su integruotomis paslaugomis, investuoja į debesijos sprendimus bei naujas technologijas, pvz., programinės įrangos pagrindu kuriamus tinklus.
2024 m. sparčiai augo ir galinių įrenginių, naudojamų M2M (angl. Machine-to-Machine, Man-to-Machine, Machine-to-Man) paslaugoms teikti, skaičius. Jis per metus padidėjo 30,0 proc., o lyginant su 2020 m. – beveik 5 kartus ir siekė 1,8 mln. Eur. Pajamos, gautos už šias paslaugas, per metus siekė 6,1 mln. Eur, t. y., 12,7 proc. daugiau nei 2023 m.
Bendras eSIM kortelių skaičius 2024 m. pabaigoje siekė 1,3 mln., ir per metus išaugo 14,9 proc. Net 93,6 proc. visų eSIM kortelių sudaro kortelės, naudojamos daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) ir/ar M2M paslaugoms teikti (pvz., išmanieji skaitliukai, telemetrijos įrenginiai). Šiame segmente lyderiu išlieka UAB „Bitė Lietuva“ su 97,5 proc. eSIM kortelių.
