Rytais sunku prabusti, o dieną – susikaupti? Tai gali būti ne vien įtempto grafiko pasekmė. Miego trūkumo požymiai dažnai atrodo kasdieniški, tačiau iš tiesų jie gali signalizuoti apie rimtesnius organizmo veiklos sutrikimus.
Manoma, kad daugumai suaugusiųjų reikia ne mažiau kaip 7 valandų miego per naktį, kad jie jaustųsi pailsėję ir būtų palaikoma tinkama smegenų bei kūno veikla.
Vis dėlto idealus miego kiekis kiekvienam žmogui gali skirtis – jis priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo, bendros sveikatos būklės ir genetikos.
Paaugliams per parą paprastai reikia 8–10 valandų miego. Vaikams miego reikia dar daugiau, be to, jis neretai būna paskirstytas per visą dieną. Pavyzdžiui, mažiems vaikams rekomenduojama miegoti 11–14 valandų per parą, įskaitant ir pietų miegą.
Kartais nuovargį sukelia ne tiek miego trukmė, kiek jo kokybė. Galite miegoti tiek valandų, kiek teoriškai turėtų pakakti, ir vis tiek jaustis pavargę, jei miegas negilus arba dažnai nutrūksta.
Miego kokybę lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, prabudimai naktį ir tai, kiek laiko trunka skirtingos miego fazės.
Miego trūkumo pasekmės gali pasireikšti labai greitai. Kartais pakanka vos vienos neišmiegotos ar smarkiai sutrumpintos nakties, kad kitą dieną jaustumėtės fiziškai ir emociškai išsekę.
Miego trūkumo požymiai
Nuovargis gali reikšmingai sumažinti fizinį ir protinį darbingumą. Taip pat dažnai kinta elgesys ir nuotaika.
Dažniausi miego trūkumo požymiai: sunku susikaupti, sulėtėja fizinės ir protinės reakcijos, vargina galvos skausmai, atsiranda užmaršumas, dirglumas, motyvacijos stoka, kaprizingumas, nuotaikų kaita, dėmesio sutrikimai, sumažėja lytinis potraukis, dingsta noras atlikti net įprastas kasdienes užduotis.
Jei nuolat trūksta miego, organizmas kartais bando „atsigriebti“ – vėliau miegas gali tapti ilgesnis ir gilesnis.
Vaikai, kurie nepakankamai miega, gali tapti pernelyg aktyvūs. Kaip ir suaugusiesiems, jiems gali būti sunku susikaupti, taip pat gali prastėti mokymosi rezultatai.
Ligų ir būklių, sukeliančių miego trūkumą, pavyzdžiai
Miego trūkumą gali lemti daugybė priežasčių. Vienos dažniausių – miego sutrikimai, pavyzdžiui, miego apnėja (kai miegant periodiškai sustoja kvėpavimas), nemiga ar neramių kojų sindromas.
Miegą taip pat gali trikdyti įvairios ligos ir būklės, tokios kaip artritas, lėtinis nugaros skausmas, širdies ligos, astma, depresija ar nerimo sutrikimai.
Prie miego trūkumo gali prisidėti ir gyvenimo būdas: darbas naktimis, dažni vėlyvi renginiai ar susitikimai. Miego kokybę blogina ir netinkama aplinka – pernelyg triukšmingas, per šviesus, per karštas arba per šaltas miegamasis.
Trumpalaikės miego trūkumo pasekmės
Trumpalaikis, bet pasikartojantis miego trūkumas gali sukelti šiuos simptomus: sutrikusį sprendimų priėmimą, atminties problemas, padidėjusį alkį ir svorio augimą, regėjimo sutrikimus, emocijų nestabilumą bei impulsyvumą.
Ilgainiui nuolatinis miego trūkumas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Galimos pasekmės: nusilpusi imuninė sistema, padidėjusi 2 tipo cukrinio diabeto rizika, padidėjęs kraujospūdis, didesnė širdies smūgio rizika, taip pat išaugusi psichikos sutrikimų tikimybė.
