Menų fabrike „Loftas“ atsidarė pirmoji paroda – daugiajutiminis S. V. Mitchello labirintas „Bardo“.
Parodos atidaryme apsilankė ir žinomi Lietuvoje žmonės. Meno labirintu vaikštinėjo ir dizaineris Giedrius Paulauskas su žmona, ir muzikos kritikas, gyvos muzikos renginių organizatorius, lietuviško roko pasaulio legenda Dovydas Bluvšteinas, ir muzikologas Darius Užkuraitis su Nijole Statkute bei kiti.
„Dar anksčiau išgirdęs parodos pavadinimą, iškart pagalvojau apie Brigitte Bardot, tačiau ši paroda nė kiek nepanaši į ją. Bardo Tibeto kultūroje reiškia tarpinį pasaulį, vietą, kur žmogaus siela nukeliauja po mirties tam, kad būtų įvertinta prieš sugrįždama į žemę reinkarnacijos būdu. Tai vieta, kur susiduriame patys su savimi“, – į parodos atidarymą susirinkusiems svečiams garsiai brito S. V. Mitchello kūrybą pristatė geras menininko bičiulis Darius Užkuraitis.
Sudėtingas labirintas buvo montuojamas tris dienas. Tai konstrukcija, kuri lankytojus veda per skirtingus paveikslus ir patyrimus, taip pat šios konstrukcijos dalys parodos svečius izoliuoja nuo realybės ir perkelia į kitą jutimų dimensiją.
Ši paroda – tai šešių metų kūrybinės veiklos rezultatas. „Bardo“ paveikslai – daugiau, nei tik piešiniai: „Linkstu juos vadinti „šventais veidrodžiais”, kurie suteikia galimybę kiekvienam žvilgtelti į savo paties „bardo“. Taip, mano piešiniai tamsūs, tačiau tamsa reikalinga tam, kad įžvelgtume šviesą”, – ekspozicijos prasmę aiškina pats menininkas.
Į brito parodos atidarymą Vilniuje svečiai suvažiavo iš viso pasaulio (Didžioji Britanija, Portugalija, Šveicarija ir pan.) – tiek menininko draugai, tiek kolekcionieriai, tiek buvę S. V. Mitchello klientai.
Praeityje garsus tatuiruočių meistras Steve’as dirbo ne viename tatuiruočių salone Europoje, o Didžiojoje Britanijoje netgi turėjo savąjį. Taigi pasaulyje gyvena daug žmonių, kurie ant daugiau nei pusės savo kūno „nešioja“ jo amžinus kūrinius – tatuiruotes. Atidaryme dalis jų pademonstravo kūrėjo darbus ant savo kūnų. „Tatuiravimas man suteikė daug žinių apie žmogaus kūną ir protą“, – savo kūrybos ištakas paaiškina S. V. Mitchellas.
Mintis kurti „Bardo“ ir užsilikti Lietuvoje britui kilo ne iškart. Menininkas iki to daug keliavo, pusantrų metų gyveno su Navajų ir Hopi genčių indėnais JAV. O paskutinės kelionės į Indiją metu, kur S. V. Mitchellas įsiliejo į tremtyje reziduojančių Tibeto pabėgėlių buitį, kūrėjas gavo palaiminimą iš paties orakulo. Tai įkvėpė imtis „Bardo“ projekto.
„Mano darbai nėra tradiciškai nutapyti teptuku – jie sukurti naudojant specialią techniką-purškimą aerografu, kiekvienas vaizdas kuriamas sluoksnis po sluoksnio. Mes negalime paliesti savo svajonės, bet galime ją išgyventi ir jausti. Dėl to aš neliečiu savo paveikslų nei ranka, nei teptuku. Visi jie sukurti be fizinio kontakto“, – savo kūrybos techniką ir principus paaiškina britų menininkas.
