Tarptautinė mokslininkų komanda iš „Wageningen“ universiteto Nyderlanduose ir „Bournemouth“ universiteto Jungtinėje Karalystėje atliko didelį klinikinį tyrimą, kurio rezultatai verčia suabejoti paplitusia nuostata, esą atsisakius saldumynų automatiškai gerėja medžiagų apykaita ir krenta svoris. Tyrėjų teigimu, vien saldaus skonio ribojimas pats savaime nesuteikia laukiamo poveikio ir iš esmės nekeičia žmogaus mitybos elgsenos.
Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Tyrime dalyvavo 180 savanorių. Jie buvo suskirstyti į tris grupes pagal saldžių produktų vartojimo lygį: didelį, vidutinį ir mažą. Dalyvių racione buvo naudojamas ir įprastas cukrus, ir mažo kaloringumo saldikliai. Pusę metų specialistai stebėjo svorio pokyčius, kraujo rodiklius bei alkio ir potraukio maistui dinamiką.
Rezultatai nustebino pačius tyrėjus: tarp grupių nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų vertinant diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dar daugiau – pasibaigus eksperimentui dauguma dalyvių grįžo prie ankstesnių saldumynų vartojimo įpročių.
Darbo autoriai pabrėžia, kad šiuolaikinės rekomendacijos neretai klaidingai susitelkia tik į saldaus skonio mažinimą racione. Pagrindinė tyrėja, psichologijos profesorė Katherine Appleton, atkreipė dėmesį:
„Žmonės iš prigimties mėgsta saldų skonį. Tačiau mūsų rezultatai nepalaiko rekomendacijų mažinti saldumynų kiekį racione, nes jos neatsižvelgia į tai, iš kur kyla šis skonis: iš cukraus, saldiklių ar natūralių šaltinių“, – pabrėžė profesorė.
Mokslininkai taip pat primena, kad nemažai greito paruošimo produktų gali neatrodyti saldūs, tačiau juose slypi reikšmingi kiekiai „paslėpto“ cukraus ir daug kalorijų. Tuo metu natūralūs saldaus skonio šaltiniai, pavyzdžiui, vaisiai, išlieka naudingi organizmui.
Galutinė išvada – požiūrį į kovą su nutukimu verta peržiūrėti. Užuot siekus visiškai atsisakyti saldaus skonio, svarbiau kontroliuoti bendrą raciono kaloringumą ir riboti pridėtinio cukraus kiekį.
„Ne esmė yra valgyti mažiau saldaus, kad sumažėtų nutukimo lygis. Problemos susijusios su pernelyg dideliu kalorijų vartojimu. Rekomendacijos turėtų būti sutelktos į tai, kaip žmonės gali sumažinti didelio kaloringumo maisto kiekį“, – apibendrino profesorė.
Anot tyrėjų, praktikoje tai reiškia, kad didžiausią dėmesį verta skirti ne vien skoniui, o produktų sudėčiai, porcijų dydžiui ir bendram dienos kalorijų kiekiui.
