Įsigaliojus antrosios pakopos pensijų kaupimo reformai, gyventojų susidomėjimas naujomis galimybėmis pasiekė itin aukštą lygį. Vos per pirmąsias dienas po pakeitimų starto pensijų kaupimo bendrovės ir „Sodra“ susidūrė su didžiuliu užklausų srautu, kuris parodė, kad tema aktuali dešimtims tūkstančių žmonių visoje šalyje.
Nuo sausio 1 dienos atsiradus galimybei atsiimti dalį sukauptų lėšų, visiškai pasitraukti iš kaupimo arba laikinai stabdyti įmokas, gyventojai ėmė aktyviai ieškoti detalesnės informacijos apie savo pensijų turtą. Iki penktadienio vidurdienio „Sodra“ jau buvo sulaukusi apie 46 tūkst. įvairių paklausimų, perduotų per pensijų fondų valdytojus.
Staigus informacijos poreikio šuolis turėjo ir techninių pasekmių. Dėl padidėjusio lankytojų srauto laikinai sutriko kai kurių pensijų fondų savitarnos sistemų veikla, o gyventojams teko apsišarvuoti kantrybe, kol sistemos susitvarkė su apkrova. Tai dar kartą parodė, kokio masto pokyčius sukėlė naujoji pensijų kaupimo tvarka.
Dėl didelio srauto strigo fondų savitarnos svetainės
Didelis gyventojų susidomėjimas lėmė ir techninius nesklandumus. Pranešta, kad penktadienį laikinai sutriko SEB, „Swedbank“ ir „Artea“ bankų valdomų pensijų fondų savitarnos svetainės.
Bankų atstovai patvirtino, kad sistemos veikė, tačiau dėl išaugusio klientų skaičiaus daliai vartotojų jos veikė lėčiau nei įprastai. Pensijų fondų valdytojai priminė, kad skubėti pateikti prašymų pirmosiomis dienomis nėra būtinybės.
Pagal galiojančią tvarką visi prašymai bus nagrinėjami pasibaigus ketvirčiui, o lėšos išmokamos tik vėliau, todėl pateikimo data pirmosiomis dienomis neturi įtakos išmokėjimo terminui.
Kur rasti informaciją savarankiškai
„Sodros“ atstovai atkreipia dėmesį, kad informaciją apie savo įmokas gyventojai gali rasti ir patys, prisijungę prie asmeninės paskyros „Sodros“ gyventojų portale.
Ten pateikiami duomenys apie pačių gyventojų sumokėtas įmokas ir valstybės pervestas paskatas, todėl daliai žmonių papildomų užklausų teikti gali neprireikti.
Ką pakeitė pensijų kaupimo reforma
Nuo sausio 1 dienos įsigaliojusi antrosios pakopos pensijų kaupimo reforma iš esmės liberalizavo sistemą. Panaikintas automatinis gyventojų įtraukimas į kaupimą, sudaryta galimybė visiškai pasitraukti iš sistemos, taip pat vieną kartą atsiimti iki 25 procentų sukauptų lėšų.
Numatyta, kad vienkartinai galima atsiimti iki ketvirtadalio sukaupto turto, bet ne daugiau, nei sudaro paties žmogaus sumokėtos įmokos. Tokiu atveju taikomas 3 procentų mokestis, kuris pervedamas „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui. Jeigu žmogus pats nemokėjo įmokų, fondų lėšų atsiimti nebus galima.
Galimybė pasitraukti dėl sveikatos ar prieš pensiją
Pensijų kaupimą leidžiama nutraukti anksčiau ir dėl sveikatos būklės. Tai taikoma tais atvejais, kai asmeniui reikalinga paliatyvi pagalba, diagnozuota sunki liga arba nustatytas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis.
Pasitraukti iš kaupimo galima ir likus mažiau nei penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, jei nėra paskirta išankstinė pensija ir sukauptas turtas neviršija 50 procentų anuiteto ribos. Tokiu atveju taip pat taikomas 3 procentų mokestis.
Kaip ir kada bus išmokamos lėšos
Pensijų kaupimo bendrovės per ketvirtį gautus prašymus nagrinėja tik pasibaigus ketvirčiui. Sprendimai priimami po kovo, birželio, rugsėjo ar gruodžio pabaigos, o lėšos pervedamos per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.
Tai reiškia, kad prašymą pateikus bet kurią sausio, vasario ar kovo dieną, sprendimas bus priimtas po kovo 31 dienos, o pinigai pervesti iki balandžio vidurio.
Kokio masto pokyčių tikimasi
Prognozuojama, kad 2026 metais iš antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos gali pasitraukti apie 20-40 procentų dalyvių.
Skaičiuojama, kad į ekonomiką tokiu būdu bus įlieta apie 1,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ sugrįš maždaug 550 mln. eurų, kurie bus paversti apskaitos vienetais ir padidins būsimų pensijų dydį.
