Staigiai atšalus orams, nušalimų rizika išauga net ir trumpai būnant lauke. Ypač pavojingi stiprūs šalčiai kartu su vėju – tokiomis sąlygomis oda gali būti pažeista beveik be jokio skausmo ar aiškių įspėjamųjų signalų.
Specialistai pabrėžia, kad daugelis žmonių pirmuosius nušalimo požymius linkę ignoruoti, nes jie atrodo menki ir nepavojingi.
Tačiau būtent tai ir daro nušalimus klastingus – pažeidimai dažnai pastebimi tik tada, kai audiniai jau nukentėję. Kaip atpažinti pavojų ir tinkamai apsaugoti odą per stiprius šalčius, paaiškina dermatologė.
Kurios kūno vietos nukenčia dažniausiai
Pasak gydytojos, labiausiai nuo šalčio kenčia atviros kūno vietos – nosis, skruostai, ausys bei rankų pirštai. Šiose zonose kraujotaka sulėtėja greičiausiai, todėl jos tampa itin pažeidžiamos.
Pradinėse stadijose žmogus gali jausti tik lengvą dilgčiojimą ar tirpimą ir nesuprasti, kad oda jau patiria žalą.
Kodėl lengva nepastėbti nušalimo
Nušalimai dažnai vystosi palaipsniui. Dėl šalčio sumažėja nervinių galūnėlių jautrumas, todėl skausmas ar diskomfortas gali pasireikšti tik vėliau. Ypač tai būdinga vėjuotomis, labai šaltomis dienomis, kai organizmas šilumą praranda itin greitai.
Daugiasluoksniai drabužiai – pagrindinė apsauga
Efektyvi apsauga prasideda nuo tinkamos aprangos. Dermatologė rekomenduoja rinktis laisvus, kelių sluoksnių drabužius. Tarp sluoksnių susidarantis oro tarpas sulaiko šilumą ir veikia kaip termosas. Per ankšti drabužiai, priešingai, blogina kraujotaką ir didina nušalimų riziką.
Galvos ir kaklo apsauga – itin svarbi
Per galvą žmogus gali netekti iki 30 proc. kūno šilumos. Todėl būtina dėvėti kepurę, dengiančią ausis, bei šaliką ar movą, kuria būtų galima pridengti apatinę veido dalį. Tai gerokai sumažina šalto oro ir vėjo poveikį odai.
Drėgmė – kritinis veiksnys
Drėgmė smarkiai pagreitina šilumos praradimą. Jei pirštinės ar kojinės sušlampa nuo sniego ar prakaito, nušalimas gali prasidėti kelis kartus greičiau. Specialistė pataria ilgesniam buvimui lauke visada turėti atsargines, sausas pirštines ar kojines.
Judėjimas padeda apsisaugoti
Jei pradeda tirpti rankų ar kojų pirštai, svarbu nedelsiant judėti. Aktyvūs rankų mostai ar kiti judesiai skatina kraujotaką ir padeda greičiau sušildyti galūnes, taip sumažinant nušalimo riziką.
Laikantis šių paprastų, bet itin svarbių patarimų, galima apsaugoti odą nuo rimtų pažeidimų ir išvengti nušalimų net ir per didžiausius šalčius.
