Žiemą, kai lauke spaudžia šaltis, organizmas dirba intensyviau: sunaudoja daugiau energijos ir stengiasi palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Nuo to, ką suvalgome ryte, priklauso, ar jausimės šilčiau, ar, priešingai, dar labiau drebėsime nuo šalčio.
Gydytojai aiškina, kad pagrindinis šilumos gamybos procesas yra termogenezė – šilumos išsiskyrimas virškinant maistą. Tinkamai parinkti pusryčiai gali veikti tarsi vidinis „radiatorius“ ir padėti lengviau ištverti žvarbų orą.
Baltymai – svarbiausias vidinės šilumos šaltinis
Efektyviausiai sušildo baltymų gausūs produktai. Jų virškinimui organizmas sunaudoja daugiausia energijos, todėl kūno temperatūra gali išlikti šiek tiek pakilusi dar 2–3 valandas po valgio.
Prieš išeinant į šaltį verta rinktis kiaušinius, vištieną ar kalakutieną, žuvį, varškę arba natūralų jogurtą. Šie produktai suteikia ne tik šilumos, bet ir ilgiau trunkantį sotumo jausmą.
Riebalai ir lėti angliavandeniai – ilgalaikei energijai
Norint ilgiau išlikti žvaliems ir mažiau jausti šaltį, pusryčiai turėtų būti sotūs ir subalansuoti. Juose svarbu derinti sveikuosius riebalus ir sudėtinius angliavandenius.
Sveikieji riebalai, esantys avokaduose, riešutuose, sėklose ar svieste, virškinami lėčiau, todėl padeda ilgiau išlaikyti šilumos pojūtį. Sudėtiniai angliavandeniai – avižinė košė, grikiai, pilno grūdo duona – užtikrina tolygų energijos tiekimą be staigių gliukozės svyravimų kraujyje.
Prieskoniai, skatinantys kraujotaką
Šildantį poveikį gali sustiprinti ir tinkamai parinkti prieskoniai. Jie suaktyvina kraujotaką ir padeda greičiau pajusti malonią šilumą.
Į arbatą ar pusryčių patiekalus galima įdėti imbiero, cinamono, gvazdikėlių ar juodųjų pipirų. Svarbu, kad gėrimai būtų šilti, bet ne per karšti, kad nepažeistų burnos ir stemplės gleivinės.
Ko vengti prieš išeinant į šaltį?
Kai kurie produktai gali turėti priešingą poveikį ir skatinti greitesnį kūno atvėsimą. Dėl jų energija greitai išsenka, o šalčio pojūtis sustiprėja.
Alkoholis suteikia apgaulingą šilumos jausmą, nes išplečia kraujagysles, tačiau dėl to šiluma iš organizmo pasišalina greičiau. Taip didėja nušalimų ir hipotermijos rizika.
Greitieji angliavandeniai, tokie kaip saldainiai ar dideli medaus kiekiai, sukelia staigų energijos antplūdį, po kurio dažnai seka silpnumas ir mieguistumas. Šalti gėrimai taip pat verčia organizmą eikvoti papildomą energiją jiems sušildyti.
Prieš žvarbią dieną rekomenduojama rinktis šiltą košę su riešutais ir sėklomis arba keptą žuvį su šiltu garnyru, pavyzdžiui, grikiais ar rudaisiais ryžiais. Tokie pusryčiai padeda ilgiau išlaikyti šilumą ir energiją.
Kaip išgyventi šaltame būste?
Kai namuose temperatūra tesiekia apie +10 °C, vien šiltesnio megztinio dažnai nepakanka. Svarbiausia taisyklė – sluoksniuoti drabužius ir patalynę taip, kad kiekvienas sluoksnis sulaikytų kūno šilumą.
Keli plonesni sluoksniai šildo efektyviau nei vienas storas, nes tarp jų susidaro oro tarpai. Tokia sistema veikia tarsi termosas: padeda išlaikyti šilumą ir neleidžia jai greitai pasišalinti iš kūno.
