Praėjusią savaitę dėl besitęsiančių šaltų orų vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 24 proc. iki 193 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, sausio 26–vasario 1 d. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 203 eurus už MWh.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys nurodo, kad praėjusią savaitę vidutinė savaitės kaina buvo didžiausia nuo 2025 m. vasario vidurio.
„Ši žiema priminė, kad elektros rinkoje orų nenuspėjamumas daro itin didelę įtaką ne tik dėl vėjo ar saulės gamybos pokyčių, tačiau ir dėl poreikio šuolių. Daugiausia tai lemia šildymo prietaisų efektyvumo mažėjimas prie itin žemų temperatūrų“, – pranešime teigia D. Šikšnys.
Jis pažymi, kad sekmadienį 10.45–11.00 val. laikotarpiu elektros vartojimas Lietuvoje siekė 2 377 megavatus (MW) ir pralenkė kelių praėjusios savaitės darbo dienų pikus, o pirmadienį numatomas naujas suvartojimo rekordas.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 2 proc. iki 353 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 67 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 236 GWh elektros – 1 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 238 GWh.
Daugiausia elektros šalyje gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba per savaitę sumažėjo 18 proc. iki 119 GWh. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 30 proc. ir pasiekė 78 GWh, hidroelektrinės pagamino 17 GWh, o kitos elektrinės – 21 GWh.
Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 33 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.
Bendrovės duomenimis, bendras elektros importo kiekis sumažėjo 6 proc. iki 148 GWh. Skelbiama, kad 78 proc. elektros buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12 proc. – iš Latvijos, o likę 11 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos augo 45 proc. ir pasiekė 39 GWh. Anot „Litgrid“, 78 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 22 proc. – į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 26 proc. Lenkijos ir 58 proc. Lietuvos kryptimis. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos ir 98 proc. Lietuvos kryptimis, nurodo bendrovė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
