Sodininkystės mėgėjai puikiai žino, kad samanų ir kerpių atsiradimas ant medžių kamienų bei šakų gali turėti rimtų pasekmių. Didžiausias šios problemos trūkumas tas, kad žievė ima prasčiau „kvėpuoti“, o po samanomis ir kerpėmis patogiai peržiemoja įvairūs kenkėjai. Toliau pateikiama paprasta, tačiau veiksminga schema, kaip padėti medžiams atgauti sveikatą ir ilgainiui pamiršti šią bėdą.
1. Pradėkite nuo vainiko praretinimo
Pirmasis žingsnis, siekiant pagerinti sodo būklę, turėtų būti ne purškimas, o kruopštus vainikų praretinimas. Jei medžiai tankūs, apžėlę, o šakos persipynusios, jokios cheminės priemonės nesuteiks ilgalaikio efekto – poveikis bus tik laikinas.
Genėkite taip, kad medis gautų daugiau šviesos ir oro: nupjaukite sausas, persikryžiavusias ir į vainiko vidų augančias šakas. Kai vainikas tampa atviresnis, žievė greičiau išdžiūsta, pagerėja jos būklė, o samanoms ir kerpėms susidaro mažiau palankios sąlygos. Tik po tokio struktūrinio sutvarkymo verta imtis purškimo.
2. Naudokite tinkamai paruoštą „Bordo“ mišinį
Vienas patikimiausių klasikinių būdų – „Bordo“ mišinys. Seniems, stipriai apaugusiems sodams dažniausiai rekomenduojamas 3 % tirpalas. Jis padeda naikinti grybelinių ligų sporas ir slopina nepageidaujamos augalijos augimą ant žievės.
Kaip paruošti 3 % „Bordo“ mišinį
- 10 litrų vandens reikės 300 g vario sulfato ir 300 g negesintų kalkių (arba gesintų kalkių, kiekį pritaikant pagal gamintojo instrukciją).
- Vario sulfatą ir kalkes pirmiausia ištirpinkite atskirai nedideliame kiekyje karšto vandens (geriausia stikliniuose ar kituose nereaguojančiuose induose).
- Tuomet kiekvieną koncentratą papildykite vandeniu iki 5 litrų – turėsite du atskirus penkių litrų tirpalus.
Maišymo tvarka
Lėtai, nuolat maišydami, vario sulfato tirpalą pilkite į kalkių tirpalą. Svarbu laikytis būtent tokios eilės: pilant kalkių tirpalą į vario sulfatą, mišinys gali sukrešėti, susidarys netinkamos nuosėdos, o purškimo kokybė smarkiai suprastės.
Kaip patikrinti, ar mišinys paruoštas teisingai
Tinkamai paruoštas „Bordo“ mišinys būna švelniai melsvos spalvos, be stambių nuosėdų. Kokybę galima įvertinti paprastu būdu: įmerkite į tirpalą švarų geležinį vinį. Jei ant metalo neatsiranda rusvų apnašų, santykis tinkamas ir mišinys žievės nenudegins. Jei vinis ima rūdyti, tirpalas per „aštrus“ – reikėtų įpilti daugiau kalkių tirpalo.
Kada ir kaip purkšti
Medžius „Bordo“ mišiniu geriausia apdoroti ankstyvą pavasarį, kai pumpurai dar nepradėję brinkti ir nėra aktyvaus sulčių tekėjimo. Tuo metu priemonė augalui yra saugesnė, o poveikis peržiemojusiems kenkėjams bei ligų sukėlėjams – efektyvesnis.
Purkšdami aprėpkite ne tik kamieną, bet ir visas šakas, net ir tas, kurios atrodo visiškai švarios. Samanų ir kerpių užuomazgos neretai būna mikroskopinės, todėl ilgalaikį rezultatą dažniausiai duoda tik pilnas vainiko apdorojimas. Profilaktinis purškimas pavasarį ir rudenį gali padėti išvengti daugelio problemų ateityje.
3. Užbaikite balinimu
Baigiamasis žingsnis – balinimas. Dažnai sodininkai nubalina tik apatinę kamieno dalį, tačiau norint geriau apsaugoti nuo samanų ir kerpių, verta nubalinti ir pagrindines skeletines šakas, kur šie augalai ypač mėgsta įsikurti.
Balinimui tinka specialūs sodo dažai arba kalkių tirpalas. Norint sustiprinti apsauginį poveikį, į balinimo mišinį galima įmaišyti šiek tiek vario sulfato – taip sukuriamas papildomas fungicidinis barjeras, padedantis apsaugoti žievę nuo grybelinių ligų ir naujų samanų bei kerpių atsiradimo.
Apibendrinimas
Laiku praretintas vainikas, teisingai paruoštas ir tinkamu metu panaudotas „Bordo“ mišinys bei kruopštus balinimas – trys paprasti, tačiau veiksmingi žingsniai, padedantys ilgam atsisveikinti su samanų ir kerpių problema sode.
