Pastaraisiais metais Rusijos gynybos technologijos pasikeitė neatpažįstamai. Nors šalis oficialiai neturi prieigos prie „Starlink“ paslaugų, praktika rodo visai ką kita – šios sistemos naudojamos netgi kariniais tikslais.
Tai patvirtino naujausias „KB Valkyriya“ bendrovės pademonstruotas dronas RD-8 – įrenginys, kuris geba veikti ne tik per įprastus radijo kanalus, bet ir per „Starlink“ tinklą ar mobiliuosius tinklus.
Iš pirmo žvilgsnio tai tik dar vienas bepiločio aparato modelis, tačiau faktas, kad šis dronas gali būti valdomas iš esmės bet kur, pakeičia žaidimo taisykles. Ekspertų teigimu, toks sprendimas leidžia labai palengvinti dronų panaudojimą Ukrainos teritorijoje, kur „Starlink“ tinklas veikia, o Rusijoje – ne.
Apie šį droną pranešė bendruomenė „VD: Enemy Intelligence“, sekanti Rusijos karinius ir technologinius projektus. Anot jų, RD-8 nėra vienintelis – egzistuoja visa serija dronų, valdomų per tokio tipo tinklus: RD-7, RD-10 ir net RD-12.
Visi šie modeliai, kaip nurodo gamintojas, yra universali platforma: jie gali būti žvalgybiniai, retransliatoriai ar net bazė kitiems, mažesniems dronams – pavyzdžiui, FPV tipo sprogstantiems įrenginiams.
Drono RD-8 parametrai ir paskirtis
RD-8 dronas pristatytas kaip įrenginys, skirtas šturmo paramai ir mūšio zonos izoliacijai iki 150 kilometrų gylyje. Jis specialiai sukurtas tvirtovėms naikinti prieš atakuojant. Įrenginio sparnų ilgis siekia 3,8 metro.
Jis aprūpintas dviem elektriniais varikliais su hibridine jėgaine ir penkių litrų degalų baku. Standartinėje žvalgybinėje versijoje jo kilimo svoris – 30 kilogramų, o kai jis veikia kaip bazinis dronas, svoris padidėja iki 35 kilogramų.
Skrydžio trukmė atitinkamai siekia iki 4,5 valandos ir 3 valandas. Aukštis – iki 3 kilometrų, veikimo nuotolis – iki 150 kilometrų. Įprasta skrydžio sparta – 80 kilometrų per valandą, o maksimalus greitis gali siekti net 200 kilometrų per valandą.
Be to, RD-8 gali gabenti du FPV dronus, kurių kiekvienas turi po 3 kilogramų kovinę galvutę. Žvalgybinis dronas taip pat turi dieninę kamerą su 30 kartų priartinimu ir naktinę kamerą su termovizoriumi.
Galingesnis modelis RD-12 ir jo galimybės
Didžiausias šios serijos dronas – RD-12. Jo sparnų ilgis siekia 5 metrus. Jis taip pat turi dvi elektrines pavaras, hibridinę sistemą ir 15 litrų talpos degalų baką. Žvalgybinei versijai pritaikytas dronas sveria net 60 kilogramų, o kaip bazinis – apie 45 kilogramus.
Žvalgybinis RD-12 gali ore išbūti net iki 20 valandų, o bazinis – apie 7 valandas. Skrydžio aukštis siekia iki 5 kilometrų, veikimo atstumas – atitinkamai 800 ir 400 kilometrų.
Normali sparta – 90 kilometrų per valandą, o maksimali – 200 kilometrų per valandą. Nors tikslios žvalgybinio RD-12 naudingosios apkrovos gamintojas nepateikia, minima, kad jis gali gabenti apie 20 kilogramų papildomos įrangos.
Kaip Rusijos kariuomenė gauna „Starlink“ terminalus
Nors oficialiai „Starlink“ terminalų pardavimai Rusijoje draudžiami, rinkoje egzistuoja aktyvi nelegali prekyba. Terminalai parduodami per „Telegram“ kanalus. Viename iš jų siūloma įsigyti įrenginį ir prijungimą vos už tūkstantį JAV dolerių – be jokio mėnesinio mokesčio.
Pirkėjams suteikiami išsamūs nurodymai, kaip išvengti blokavimo, taip pat pateikiami vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip rusų kariai jau naudoja šiuos įrenginius.
Norint aktyvuoti „Starlink“ terminalą, reikalingi registracijos duomenys – todėl ieškoma žmonių, kurie sutiktų „paskolinti“ savo tapatybės duomenis. Dažniausiai terminalai įsigyjami Europoje, o po to pristatomi per Jungtinius Arabų Emyratus.
Klientams griežtai įspėjama: jokiu būdu neaktyvuoti terminalo Rusijos teritorijoje. Kiti tiekėjai įspėja, kad įrenginiai, įsigyti Europos Sąjungoje, gali būti automatiškai blokuojami praėjus 90 dienų nuo aktyvavimo. Visgi ir šiam iššūkiui esama sprendimų – siūloma naudoti registraciją su Ukrainos duomenimis.
Kas iš to?
Šis technologinis sprendimas kelia daug klausimų. Tai ne tik karinis pranašumas, bet ir rimtas signalas apie tarptautinių sankcijų neveiksmingumą.
Kai karinė įranga veikia per civilinę amerikietišką technologiją, o prieiga prie jos užtikrinama per trečiąsias šalis, tai tampa daugiau nei tik karo inovacija – tai globali saugumo problema.
