Sutinki žmogų – per atostogas kitoje šalyje arba internetinėje erdvėje, atrodo, kad jis tau skirtas. Norom ar nenorom pradeda rutuliotis pasakiški santykiai, bet jus skiria atstumas.
Savotiškas žavesys – romantiški susitikimai, skambučiai, susirašinėjimas laiškais, žinutėmis, vakariniai pokalbiai per programą „Skype“, seksas telefonu. Visa tai kaitina, padeda ilgiau išlaikyti įsimylėjimo stadiją ir nepereiti į rutiną. Deja, kur yra pliusai, ten atsiranda ir minusų – baimė prarasti žmogų. Taigi, kokie būna santykiai per atstumą?
Atstumas apriboja susitikimų skaičių, o tai sumažina bet kokio fizinio kontakto buvimą. Kaip žinia, mylimo žmogaus prisilietimus tolygus vaistui – nuramina, sušildo, sujaudina, atpalaiduoja. To neatstos pokalbiai ir gražūs meilės laiškai. Taip pat prisilietimai, mimikos ir kiti ore sklandantys fluidai leidžia objektyviau įvertinti partnerio tau jausmus. Jei to nėra, atsiranda abejonės, nepasitikėjimas. Ar tai, ką girdžiu, ar tai, ką jis rašo, yra tiesa. Kartais tai visai pagrįsta. Juk lengviau sakyti, kad jauti, nei jausti pačiam.
Prisirišimas prie partnerio ir neįsivaizdavimas gyvenimo be jo palaiko santykius per atstumą, kol neįprantama gyventi vienam arba neatsiranda geresnis „pakaitalas“. Laikui bėgant įprantama miegoti vienam ir leisti vakarus vienam. Pradedama puoštis dėl savęs, dėl kitų, o ne dėl savo mylimojo.
Taip pat skiriasi santykiai per atstumą tarp partnerių, kurių santykiai prasidėjo suvokiant, kad kurį laiką jie tęsis per atstumą, ir tų, kuriems atstumas atsirado netikėtai, kuriuos nubloškė į kitą pasaulio kraštą mokslai arba darbas. Pirmieji jau susipažindami susitaikė su būsima kliūtimi. Antrieji išbandomi likimo.
Esti skirtingų žmonių – vieniems reikia daugiau kontakto, dažnesnės lytinės sueities, kitiems to reikia mažiau. Vieni konservatyviau žiūri į neištikimybę, kiti – atlaidžiau. Taigi vienareikšmiškai sakyti, kad atstumas porą išskirs, negalima. Bet tokia tikimybė yra.
Atstumas padeda daugiau laiko praleisti atskirai ir atitolti. Taip pat yra daugiau laiko apmąstymams ir abejonėms. Kai skiria atstumas lengviau sumeluoti ar nueiti į kairę ir likti nepričiuptam. Atstumas mažiau įpareigoja ir duoda daugiau laisvės. Jei tau nereikia laisvės, tu stengsiesi mažinti atstumą. O jei reikia?… Gal yra baimė netekti laisvės, būti pažeidžiamam?
Kuo ilgiau nebendraujama su žmogumi, tuo labiau tolstama, tuo mažiau bendrų temų, tuo mažiau sąlyčio taškų ir tuo mažiau vietos širdyje tam žmogui. Taigi kaip kompensuoti fizinio kontakto nebuvimą? Galima surasti begales būdų šiais modernių technologijų laikais. Tik kokybiškai tai atstos – apsikabinimą, bučinį ar lytinį suartėjimą – tuos veiksnius, kurie be galo svarbūs santykių puoselėjimui? Vėlgi klausimas individualus. Kaip ir pasitikėjimas partneriu. Jei nori santykius išlaikyti – pasitikėjimas būtinas. Jei jo nėra, tai galbūt yra priežastis, kurios pasekoje santykiai vėliau ar anksčiau bus pasmerkti žlugti.
Taip pat svarbu kalbėti apie lūkesčius ir ateitį. Kaip toliau klostysis santykiai? Kiek laiko porą skirs atstumas? Kodėl Jus skiria atstumas? Kokie yra Jūsų prioritetai ir vertybės? Kas mąsto apie bendrą ateitį, o kas apie savo karjerą? Ar jie sutampa? Kas gyvena svajonėse, o kas realybėje? Ar tai priimtina abiems partneriams? Kuo daugiau kalbėsitės, tuo aiškesnė bus mylimųjų pozicija. Bet reikia vengti spaudimo, nes kaip ir kiekvienas poroje vykstantis procesas, viskas turi būti varoma natūralaus vidinio variklio – traukos ir jausmų.
Reziumiuojant galėtume teigti, kad kiekviena pora turi savo pasaulį su savo vertybėmis ir savo bendravimo būdais ir kiekvienai porai atstumas ir laiko tarpas praleistas atskirai turi individualią ribą.
