Daugelis mano, kad žuvies vertę lemia jos kaina, tačiau iš tiesų svarbiausi kriterijai yra baltymų, riebalų rūgščių ir mikroelementų kiekis. Yra žuvų rūšių, kurios dažnai lieka nepastebėtos, nors pagal naudingųjų medžiagų koncentraciją pranoksta populiarią lašišą, skumbrę ar silkę ir puikiai tinka reguliariam vartojimui.
Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Viena iš tokių nepelnytai nuvertinamų žuvų – sardinės. Nepaisant nedidelio dydžio ir prieinamos kainos, jos yra tikras maistinių medžiagų koncentratas tarp jūrinių žuvų.
Sardinės gausios omega-3 riebalų rūgščių, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda mažinti uždegiminius procesus ir prisideda prie pažintinių funkcijų palaikymo. Šios riebalų rūgštys sardinėse yra natūralios formos, todėl organizmas jas lengvai įsisavina, o pagal jų „tankį“ 100 gramų produkto sardinės kai kuriais atvejais net lenkia lašišą.
Be to, sardinės yra puikus visaverčių baltymų šaltinis: jos turi aukštą biologinę vertę ir aprūpina organizmą visomis būtinomis aminorūgštimis, reikalingomis raumenų audiniui atsistatyti.
Ši žuvis taip pat turtinga mikroelementų. Jei sardinės valgomos su kauliukais, ypač konservuotos, kaulai būna suminkštėję ir saugūs vartoti – tai gali prisidėti prie kaulinio audinio stiprinimo. Tarp svarbiausių sardinių suteikiamų medžiagų minimos:
· vitaminas D – kalcio įsisavinimui ir imunitetui stiprinti;
· vitaminas B12 – nervų sistemai ir kraujodarai;
· selenas – stiprus antioksidantas;
· fosforas – energijos apykaitai.
Lyginant su lašiša, sardinės paprastai sukaupia gerokai mažiau sunkiųjų metalų, įskaitant gyvsidabrį, todėl jas galima valgyti dažniau. Didelė dalis sardinių sugaunama laukinėje gamtoje, o ne užauginama ūkiuose, todėl jų natūrali sudėtis dažnai būna stabilesnė. Be to, net ir nedidelė porcija gali padėti lengviau patenkinti kasdienį kai kurių maistinių medžiagų poreikį.
Praktiškiausias vartojimo būdas – konservuotos sardinės savo sultyse arba alyvuogių aliejuje: toks apdorojimas paprastai padeda išsaugoti daugumą naudingųjų savybių. Tinka ir šviežios ar šaldytos sardinės, kepamos orkaitėje ar ruošiamos garuose. Rekomenduojama vengti stipraus kepinimo, kad nebūtų ardomos vertingos riebalų rūgštys.
